Tikintis karys


Skabojo alebardos tiaras, 
tuščios rankos uždaužė
Vakuumą žįstančias akiduobes ,
Vėlės gniaužtus badino.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuldamas.

Skabojo alebardos tiaras, 
tuščios rankos uždaužė
Vakuumą žįstančias akiduobes
Vėlės gniaužtus badino.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuldamas.

Nenuskabė alebarda ,
Uždarys akiduomes
  mano rankos,
Laikančios tuščią saują,
Vėlei žįstantčiai vakuumą.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuldamas.

Neįveikė alebarda
Įveiks mano rankos,
Laikančios tuščią saują,
Vėlė žįstanti vakuumą.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuldamas.

Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Tiesiančios pliką
Gniaužtą vėplei.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuldamas.

Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Tiesiančios vakuumą
Vėplei žįsti  iš gniaužtų.



Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuldamas.

Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Tiesiančios vakuumą
Vėplei žįsti  iš gniaužtų.



Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
neparpuldamas.

Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Tiesiančios vakuumą
Vėplei žįsta  iš gniaužtų.



Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
neparpuldamas.

Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Žarstančios vakuumą
Puolančioms ašaroms.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
neparpuldamas.

Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Tiesiančios tuščią saują ,
Vėplė žįstanti vakuumą.


Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
neparpuldamas.