Laukas

Nuoširdus kaip krintanti snaigė
Maudosi piene kavapas jazminų.
Akrolitas baltos tošies lūpom
Prėską žievę ragauja,
Uždengtas talijas liepų.
Sniego maldaują -
Dar groti,
girgždėti...

Vidus

Stikle, juodo miesto
Paliegusios lempos
Kaso galvą kepurėtą
Atvaizdas važiuoja
Pelkėtos gatvės
Neišbrendama
Juoduma

Nuoširdus kaip krintanti snaigė
Maudosi piene kavapas jazminų.
Akrolitas baltos tošies lūpom
Prėską žievę ragauja,
Uždengtas talijas liepų.
Sniego maldaują -
Dar groti,
girgždėti...

Smilksta ant palangės
Paslapties piršteliai.
Aromatizacija nepadeda
Gyventi.

Pasaulis per miglą
Kausto pojūčiais
{eiti pirmyn}
ilgesio perėjas piešiant
Užmerkti dangų
Kūdikio akelėse
Ramiai sustoti
Kelio vidury
Mėnulis lydi
{Atsisuku}
Tikiuos žibintai mane apakins
Deja, ryškus mėnulis išdykauja
Paslėpęs veidą savo
Už zirziančių laidų elektros
Rankas kaip varnas
Ištiesiu į dangų vėjui

{Maitinu jį savo šiluma}

Traiškau sniegą
Batais purvinais
Stiklo stotyje
Nelaukia sielos
Sėdi žmonės
Nuplyšę suolai
Tiesiog būna
ant sunkių kojų

Aiškiai regi, ką nori regėti, ištiesi ranką, dzigtelėjimą išgirsti, kuris visu tavo kūnų nuaidi.Dairaisi aplink, lieti lyg pirmą kartą matytum - norėtum įsitikinti ar tikra buvo šiandiena.

Noriu gerti
Iš karštos
Stiklo taurės
Prie sukamų durų
Kampe atsisėdęs
Kur mergaitė
Žirnius bėrė
Po savo keliukais

Priglaudžiu delnus
Įsisiurbiu į stalą
Netikiu hiromantija
Kaklą išsinarinu
Pro langą žvelgdamas

Traiškau sniegą
Batais purvinais
Stiklo stotyje
Nelaukia sielos
Sėdi žmonės
Nuplyšę suolai
Tiesiog būna
ant sunkių kojų.

Žodžiai lašeliais krito ant palangės
Medkirtys į svajonių kirtimą atėjo.
Visus užmiršęs supuoklėse sūpuojuos
Ištiesęs kojas vėjui.

*Dagerotipas ant sienos
Prosenelė su vaikiška suknute
Pamišęs genijus ambalas
Lininėmis virvėmis
Pririštas prie kaštono
Duktė taiso palmių stogą nuo lietaus
Motina semia šudus su šiūpeliu
Vyras kalba tik lotyniškai:
**tenebrae
Kunigas ateina lošti šaškėmis.

*atvaizdas ant metalinės plokštelės
**tamsa(lot.)

Laibai ištroškęs
Nakties piligrimas
Šypsenų ir švelnumo
Misionierius
Skelbia:
Gerąją naujieną
Apkabina:)

"dar nemirk. Ir nėra čia ko norėti mirti.
;-)"(Vilija Stančiauskaitė)

(Atsakymas Tau:)


Tai tik Tavo parašyti žodžiai
Nesusems minčių kaip sniego
Išsiilgto po mėnulio langu....
Negirdėsi vyšniuos garbanuos
Nuogo čiauškesio zylutės...
Tik juodas katukas tipens
Devintą kartą žalia tvora...
Išskleis aštrias vieduokles
Vyšnaitei oro pūstels.Murks.
Korsetas sumedėjęs
Pjaus jos liekną taliją.
Barškės du auskarai prisirpę.
Liesis aimanos sakais
Vieduojamos aštriųjų rėžių.
Supsis lesyklėlė ant grandinės.
Vėl iš būdos išlindęs
Los lenciūginis Lietuvos.
Badančiu balsu -
Jis Kaštonas nuo medžio.
Grr grr atsivers durys
- Berželis atnešė trupinių -