Neįveikė alebarda,
Įveiks mano rankos,
Tiesiančios tuščią saują ,
Vėplė žįstanti vakumą.


Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
neparpuldamas.

Tuščią sauja,
Vėplė žįstanta vakumą,
Veriasi properša
rūkų tėvynėje.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
neparpuolęs.

Tuščią sauja,
Vėplė žįstanta vakumą,
Veriasi properša
rūkų tėvynėje.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuolęs.

Neįveikė *alebarda
Įveiks mano rankos,
Laikančios tuščią saują,
Vėplė žįstanti vakumą.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuolęs.


Alebarda - senovinis kertamasis ir duriamasis ginklas su aštriais ašmenimis ir ietigaliu ant medinio koto; Europos šalių kariuomenės ją naudojo XIV–XVII a.

Neįveikė alebarda
Įveiks mano rankos,
Laikančios tuščią saują,
Vėplė žįstanti vakumą.

Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuolęs.

Neįveikė alebarda
Įveiks mano rankos,
Laikančios tuščią saują ,
Vėplė čiulpianti vakumą.


Sustojęs pajusi
kojų tvinksnius,
paženklintus ėjimo,
kūną šnarantį erdvėje,
Tapsi meldu.
Tik tada galėsi
pasvirti į priekį
nepuolęs.

Neįveikė alebarda
Įveiks mano rankos ,
Laikančios tuščią saują ,
Vėplė čiulpianti vakumą.

Neįveikė alebarda
Įveiks mano rankos -
Kaistančios žaizdre.

Praamžio dovana

Puoselėsiu mėlynąjį vijoklį
Vandenį nešdamas žiomenyse,
Kritusius lapus džiovinsiu
Sumaišęs su verbenos danteliais,
Po erškėčių dienos papsėsiu į gertuvę -
Skirta vilgyti *angino pėdoms.

Atvasnosiu...
Tirpstančio sniego gurguolėmis, šoksiu
prieš kleketuojančias gerves, ritmingai
šmėklosis išsiveržusios stiklapūčių
sielos - žaltvykslės nuguls  miško
šešėlių karalystę.


*anginas - lotyniški šios šaknies vediniai reiškia žinianešį, žygūną.
*anginas buvo: pasakų būtybė, panaši į gyvatę.

Praamžio dovana


Puoselėsiu mėlynąjį vijoklį,
Vandenį nešdamas žiomenyse
Kritusius lapus džiovinsiu
Sumaišęs su verbenos danteliais,
Po erškėčių dienos papsėsiu į gertuvę -
Skirta vilgyti *angino pėdoms.

Atvasnosiu...
Tirpstančio sniego gurguolėmis, šoksiu
prieš kleketuojančias gerves, ritmingai
šmėklosis išsiveržusios stiklapūčių
sielos - žaltvykslės nuguls  miško
šešėlių karalystę.


*anginas - lotyniški šios šaknies vediniai reiškia žinianešį, žygūną.
*anginas buvo: pasakų būtybė, panaši į gyvatę.