Noriu įsirengti nakties vargonus, nuo miesto žiburių paslėptus, ir tyliai tirpti - kai Niuktė groja.

Nereikia žaislų
Pakanka šešėlio
Klevuko lapelio
ant sienos

Žiū murkia kaip baltas lokys -
Tykąs, kol ruonis galvą iškiš.
Žiū riteris, su putpele tarp kojų,
Brazdina šarvus

Čia tirpsta sienos mėly
Vijurkėlis klevo -
Įsisukęs pirštų karuselėn
Liečia sienas, langus
ir lubas.

Bijau savęs, palikti antspaudą ant medžių godų.Prisidengiau akis lapu, suspaustu knygos lapų.Žvejoju grumstelius nuo dugno pamiršęs žuveles.Kirba mintys, paliestos nakties, tašyti akmenį pakelės.Galėsiu drąsiai sudėti save, suplukti pamiršęs laiką, gyventi akmeninių formų išraiška, viena iš sielos civilizacijos atsiradimo požymių.
  Kai dulkes dušas plaus, bėgsiu raitas mintimis apglėbęs kaklą minotauro, pasukęs galvą kumeliukui i akis, sustosiu ir palausksiu, nusimsiu akinius polierizuotus ir vėl šukuosiu jo karčius.

Raudonos žvakelės
užvaldo peizažą nuo suolo.
Regiu virpantį orą
šešėliu - glundančiu prie paminklo.
Darau sustojusio jausmo nuotraukas.
Prigludęs šildysiu Tave
sielos archetipais.

(lapkričio 1d. 5h prie kapų)

  Pakirdau anksti
Stebėt
prekybininkų šturmo
prie kapų tvoros.
Klausyt
virbų gaivos
palapišų rėme.
Užuost
žvakių sulos
Liktarnų kaime.

Myliu rudenį
Kai lietuje einu
Kalbėti iš naujo
Mokausi su draugu.

Nerūpestingai
Tuštinti šaldytuvą
iš nakties

Transformuotis
žodžių žingsnius
į žvakių akis.

Rūmas tuštumos
Baltas vergas
Dangaus tylos

Eisena kreidos
Piešia plyteles
Nejudrias baltas

Kojas
- Styvas -
Nuvedė kažkas

Depiliuotas kelias
Sliuogia ratais gumos,
Vanoja ausis aimana variklio.
Skęsti vaizdo upėje už lango
Murkia kačiuko balsu ant rankų
Girtuoklis bendzino.

Čepsi komposteris - šlykštukas.
Nukramto ir aplaižo talonų bikus.
Parimus niūniuoja stotelė,
Sutinka mane,
Aš - ne.

Susėdom kartu pašnekėti,
Suokėm laimingi.
Čiulbėjo žodžiai akyse,
Skridau su šokiu lapelio
Vėjo daržely,
Kur plaikstos gėlės plaukuose__
"Tespido meną"
mena.

Nutūpė lapelis, vėjo nešiotas, ant Tavo peties.Prisiglaudė šnaresiu klausyklos nakties. Tykus, be pančių paslapties.Nugairintas minties, iš klaupos atneštos.Paliesi vėjas nuneš.Pažvelgsi ašara pavirs ir įsigers į rūbus.Kalbėsi prie žodžių prisiglaus.