Nemiga naktiniuos sapnuos:

  Kai akys užmerktos ir Hipnas pašonėj sėdi, žarsto rieškučiom sapnus.
  Laksto akių obuoliukai skėčiais odos prisidengę.
  Kankina sapnas nebaigtais darbais dienos.
    Pleška samonė nerami patalpinta pragare, devintame rate.
    Amžinai verties krūvoj pagalvių, kai nereikia nė vienos.
    Pūkai, grikių lukštai gyvenimą mieguos aplinpa.
      Sunkia sapnus džiovyklė kaip drabužius.
    Raitosi konvulsijoj nežinios paskendęs kūnas šešėlio.
    Plyšta: pagalvė rūgščių obuolių tarp Tanato minčių.