Šaligatvio vidury. Vieną koją kiek pakėlęs nuo grindinio. Stovi gandras.
Dairosi šinšilos snukiu, uostinėja.

- Mirtį jaukinuosi, - sako.
- Aš - beprotybę.

Francai K., mano drauge
tamsiausiu metu, kada medžiai
pametę lapus, visu kūnu dreba
vėjy, nykioj lygumoj

ir sniego dar nėr

kur pamesite mūs lavonus
surištom rankom ir kojom
užkimšta burna dar šiltus

kokia paguoda
būtų tikėtis
kad susitiksim

tas pats kraujas mūs gyslomis teka
ir sunkias
į permerktą žemę

nudvėsi kaip šuo, - kas pasakė
ir nusispjovė

ir sniego dar nėr, Francai K.

MiliausNijolė
Namai, kuriuose negyvensim: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1988.

Don't wanna be on top of your list.

Pasūpuok.
Labai prašau.

Pasūpuok, ma.

Mano draugas Dima nusipirko stygą.

Kuo labiau kraipytas, tuo labiau meninis.

Kad smegenis išpūstų pro ausis.
Iki gėlimo.

Kai ateina ruduo
Mano pilvas
Nutyla amžiams
Kojos išsimėto
Po parkus

                      V. V. L.

Suspaustas šitas skveras.