tylus pasišnekėjimas auštant

neapykantos yra pilnas
žmogus sako vienas
kitas sako žmogus
yra sklidinas meilės
tyli trečias žmogus
yra pilnas žmogaus
jis galvoja

1985
Marčėnas, Aidas. Vargšas Jorikas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998.


į akis

menas meluoti ir melas
sakyti tiesą kurios nėra yra

poezijos menas
žiūrėti ilgai

į akis ligi svetimo skausmo

Marčėnas, Aidas. Vargšas Jorikas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1998.

hipnotizuotis.

Geras rašytojas nepasako daugiau, nei galvoja. Tai labai svarbu. Kalbėjimas yra ne tik minties raiška, bet ir jos realizacija. Taip ir ėjimas ne tik išreiškia norą pasiekti tikslą, bet ir jį realizuoja. Tačiau kaip tas noras realizuojamas: ar preciziškai pasiekiamas tikslas, ar ketinimus sužlugdo troškimas ir netikslumas – tai priklauso nuo ėjiko treniruotumo. Juo jis drausmingesnis, juo mažiau esti nereikalingų, nesąmoningų judesių, tuo tvirtesnė kiekviena kūno padėtis, tuo geriau panaudojamos jo jėgos. Blogam rašytojui į galvą šauna daug minčių, kurios jį nualina taip, kaip prastą nemokytą ėjiką nuvargina glebūs arba pernelyg energingi judesiai. Kaip tik todėl jis niekad negali aiškiai pasakyti, ką galvoja. Geras rašytojas savo stiliumi geba mąstymą paversti reginiu, kurį teikia protingai išmankštintas kūnas. Jis niekad nesako daugiau, nei pagalvojo.

Walter Benjamin. Nušvitimai. Iš vokiečių kalbos vertė L.Katkus

Dėl kiekvieno žodžio galima būtų ginčytis.

Tik tau leista tarti - "žioge".

nešdamasis viską kartu, nuo pat vaikystės,
alkanas vis, vis nesustodamas,
prisirišdamas kiekvieno naujo susitikimo,
gatvės žibinto.

klausydamies ežero tylumos, žiūrėdami
į pakrantės medžius, ir taškydami vandenį,
pamiršę praeitį, ir laiką,
gyvendami akimirka –
O, ar nebuvo kiekviena vieta,
pamatymas, sustojimas – kiekviena minutė:
namai?
Ar nebuvo skausmingas kiekvienas atsiskyrimas,
ar nebuvo: namai?

Ar nebuvo viskas vien susirišimai,
vien susirišimai ir atsiskyrimai?

vis tolyn, vis tolyn vis keliaudamas,
nežinodamas ko, nežinodamas kur –
nežinodamas – nežinodamas – tik širdis
vis tolyn ir tolyn akimis vis į tolumą žiūri,
į kiekvieną mėlyną dūmų valkstę, į kiekvieną
naują medį, veidą

Mekas, Jonas. Reminiscensijos: Eilėraščiai. – New York: Fluxus, 1972.

Tano kvapas, pagalvojo ji ir uždegė žvakę. Nuo tada pradėjo bijoti jo netekti.

Pranašauju.