čia
dabar
rymau,
šioje mažiausioje Vingio parko
oazėje, ant suoliuko, laukdamas pasimatymo:
įdegusios, saldžios, krykštaujančios auksaplaukės,
ištroškęs nepadorios, raudonos merginos burnos,
geidžiantis jos skaisčių, tyrų, ledinių, sniego
baltumo, Arkties dantų: visa karšta širdimi
gašlauju…
čia
dabar
rymau,
gerdamas šį puikų napalmą ore,
šnervėmis, ištinusiomis lyg taurės,
be ateities, be prisiminimų,
mano brangiausioji mergele,
ir žvelgiu į eglę,
ir žiūriu, kaip tarsi šokėja,
ji lenkiasi, krenta ir siūbuoja ties klubais – jei ilgiau įsispoksai, seki pavyzdžiu...
kaip balerina, kuri, atrodytų,
stovėjo ilgai, pavojingai ilgai,
ant vienos kojos? – Atrodytų, kad ji pamiršo,
kitą koją?
čia
dabar
rymau,
velniai rautų, veltui
ieškojau dingusiosios
brangakmeniškos dvynės – turiu omeny, kitos amputuotos kojos –
šventoje apylinkėje
jos margame, papūgiškame,
plazdančiame, mirgančiame, nuo vėjo besisukančiame, mažame sijonėly.
o varge! o varge! o varge! o varge! o varge!
dingo,
PRADINGO amžiams,
kita koja!
Oi, kokia gėda dėl tos kitos brangios kojos!
ir štai man jau stovi,
kaip tik stovi žemiečiui, žmogui, vyrui…
negaliu kitaip, tad padėk man, Dieve!
amen!
Kai kurie teigė,
Kad visata yra kaip laikrodis,
Todėl turi būti Laikrodininkas.
Kaip pažymėjo XVIII amžiaus britų
Empirikas Deividas Hiumas, tai
Yra slidus argumentas, nes nėra
Nieko, kas iš tikrųjų būtų visiškai
Analogiška visai visatai, nebent
Tai būtų kita visata, todėl
Neturėtume bandyti perduoti
Nieko, kas yra tik šios visatos
Dalis. „Kodėl vis dėlto laikrodis?”
Klausia Hiumas. Kodėl nepasakius,
Kad visata yra analogiška kengūrai?
Juk abi yra organiškai tarpusavyje
Susijusios sistemos. Tačiau kengūros
Analogija leistų padaryti visai kitokią
Išvadą apie visatos kilmę: būtent,
Kad ji gimė iš kitos visatos, po to,
Kai visata turėjo lytinių santykių
Su trečiąja visata…
ne! tik Antžmogis!
tik Antikristas!
žvėriškas, makiaveliškas, grobuoniškas, tykantis,
meluojantis,
sąmoningai, tyčia,
tyvuliuojantis,
geidžiantis grobio,
kruvinu snukiu,
nyčės iškamša,
laikyk priešus arčiausiai,
draugus - toliausiai…
tik Antžmogis!
tik Antikristas!
kliedi šlykščias nesąmones,
bjaurų nonsensą po klouno makiažu,
besikabarojantis ant apgaulingų žodžių-tiltų,
ant vaivorykščių-miražų,
ant švininio dangaus,
sklandantis, šliaužiantis
tik Antžmogis!
tik Antikristas!
tiesos pranašas?
nejudąs, sustingęs, stoiškas, šaltas,
tapęs įvaizdžiu,
tapęs dievo skulptūra,
pastatytas prieš šventyklas,
dievo sargas:
ne!
filisteris tokioms tiesos statuloms,
labiau namuose bet kokioje dykumoje nei sinagogose,
pilnas hienos niekšybės,
šokinėjantis pro kiekvieną langą,
nagi!
į kiekvieną galimybę,
uostydamas visas džiungles,
skuodžiantis,
liucifesriškai sveikas, žvalus ir teisingas,
lindynėse tarp ryškiai išmargintų plėšriųjų žvėrių,
bėgantis aistringomis lūpomis,
laimingai besijuokiantis, laimingai pragariškas, laimingai alpstantis nuo šerdies…
arba, kaip erelis, spoksantis
ilgai, ilgai
į bedugnes,
į savo bedugnes... – oi, kaip skrieja žemyn,
po,
viduj,
į vis gilesnes gelmes!
staiga,
tiesiu taikymu,
virpančiu snapu,
puola ant ėriukų,
stačia galva žemyn, gašliai,
dusniai ant ėriukų,
pykstant ant ėriukasielių,
žiauriai įsiutęs dėl viso to, kas atrodo
dorybingai, aviškai, garbanotai,
kvailai, su ševro pieno gerumu srėbtuvėje...
vanagiškas, panteriškas,
hiperborėjiški troškimai,
po tūkstančiais kaukių,
tu – Antžmogis!
tu – Antikristas!
31. Dievo kliedesys
Trisdešimt chorų
Gerklės klykia nuodėmėm
Šv. Kalakutai
32. Ekstazės klizma
Topazas jūroj
Religinis tarifas
Nimfiškos lervos
33. Atsargiai: trąšos!
Boružių kraujas
Sniege drugių išmatos
Omletas vabzdžiams
34. Gulbių terpentinas
Rožinis rimas
Elektrinis sodiumas
Srūvanti smala
35. Biblijos piratai
Supuvę batai
Vaškuotos saldžios musės
Stiliaus pranašai
Nesu labai pozityvus žmogus.
23. Bekraujė orgija
Balti kirminai
Spiečiasi šaltos venos
Barbarų naktis
1 --- 8 --- 16 --- 24 --- 32 --- 40 --- 48 --- 56 --- 61 62 63 64 65 --- 67[iš viso: 663]
|
|
|