Kiurkso sniege šiltai paršeliai pusnų,
pučia aukštyn snaigeles.
Kaip žavu!
Plaukia balti burbulėliai aukštai
ir tai ne pasaka-
Sniegas! vaikai.
Gal tai ramunių, gal pienių žiedeliai,
ko gi pribarstė pusniniai paršeliai?
Užia. Girdi?-
traukinys vėją neša
šiaurėn atgal..
ir kiekvieną taip metą.

Debesėliais gervės Kinijoj paklydo
ir tikėjimą vilioja žingsniais tik mažais.
Apsiniaukę..
Ir Aiskauda tūkstantį ir vieną dieną,
pažadės akim slaptai.
Popierinė upė gervėmis ar verks į dangų?
Nesugrįšiu Kinijon-
mirties nėra.
Dovanoju aš save gyvenimui
ir nieko..
Tik neatsilik nė per nagelį,
eik šalia.

Ir grįžusi jau sausio neradau,
o tu sakei, kad tik lietus,
sustingęs pakelėj nugrius,
užrems vartus ir jau aistra
negriaus žiemos,
neištirpdys sapnų...
Ir jau nebūsiu tavo radinys
skaidrus pavasarinis..
Per anksti radai.
Neįdomu...
Gegužio saulė pasiklydusi,
pravirks baltais žiedais,
nedrįsiu pasakyti jai,
bet išeinu
į baltą ledo sodą,
nerasiu vasaros, o ji ir nesislėps..
Tad išeinu -
pavysiu vasaros vasarį pamažu..

Kiaule taupykle, kodėl prarijai mano sniegą?
Pasipurtyk pūsnų paršeli, pasipūrtyk – snaiges skaičiuosim.
Tyli?
Tada aš tave nupūsiu pfff..
Štai ir skraido mano debesų paršelis, pučia lyg oro burbuliukus snaiges ir pučia žemyn, oi nespėju gaudyti, skaičiuoti ir sprogdinti...
Kas man padės?

Kai miegelio nesinori,
Vienas du..dramblius skaičiuoji,
Tik drambliai tokie greiti
Ir pavyti negali.
Apsiversim tuoj ant šono,
Suskaičiuosim avį juodą,
Tik, kad ims ta šelmė bliauti
Šitaip garsiai ir į ausį.

Naktis tamsos tik nepavijus,
slenkstį susitks pusiaukelėj
ir pamaitins seniai išalkusį jau
tarpdurį mažais piršteliais.
Dzing ašarų varpeliai
žadina jau rytą,
be vedlių atgal į šviesą.

Kur basteisi, sniegeli, po svietą?
Tavo vietą jau šildo gandrai,
kambarėlį jau užėmė kvietkos.
Ar gailiesi, kad vėl sugrįžai?
Ar kas laukė?
Ak taip…tos gyvatės,
išvaškuotais jau padais slidžiais,
surudyjo nuo ašarų vėžios
ir pražilo mamos kailiniai.
Kaip tas katinas eisi išeisi,
vėl pravirkdęs upeliais laukus,
iš aukštai tarsi ponas šypsaisi
ir negrįši ilgai į namus.

Tarsi muzika popieriu laikas nuplaukia
ir akordai ir aktai lape svetimi..
Tai tik muzika bėgiais ir greitkeliais kaukia
ir natom susijungia rubežiai griežti.
Noris ploti, dainuoti ir tiesą sapnuoti,
kartais dievui į plikę pirštu pabaksnoti.
Noris keiktis taip švelniai į delną. Šventoji..
Noris visko ir to ko visai nesinori..
Mano muziką velniškas angelas klauso,
ir sutrypkit minioj, jei prarasčiau ši balsą.

Lietuvaite, aš tavo vengras mano vargas priklauso tau..kažinkas dainavo, bet tikrai ne Simas su Limona:)

Jei kikilis būtų uoga,
o šermukšnis plast į orą,
jei rytais prieš naują dieną,
imtų žiovaut mėnesiena,
o saulutė tik naktim
šviestų skaisčiai dzindzilin…
Taip nebūtų, aš žinau –
vakar kalną pavijau,
kai į dangų lipt norėjo
plupt duobutėn įrėdėjo.