Kur basteisi, sniegeli, po svietą?
Tavo vietą jau šildo gandrai,
kambarėlį jau užėmė kvietkos.
Ar gailiesi, kad vėl sugrįžai?
Ar kas laukė?
Ak taip…tos gyvatės,
išvaškuotais jau padais slidžiais,
surudyjo nuo ašarų vėžios
ir pražilo mamos kailiniai.
Kaip tas katinas eisi išeisi,
vėl pravirkdęs upeliais laukus,
iš aukštai tarsi ponas šypsaisi
ir negrįši ilgai į namus.