Pučia arabus, poto stebisi, kad arabišku akcentu šneku.

Taip norisi į PaRaštes, o Žemaitija sloguoja...
- Bėk, vaikeli, - sako pavasarinė pienė, nušvitusi danguje ir nepajuto, kaip susigraudinusi pravirko pieno ašarėlėm. – Matai, mes jau nekarščiuojam, paliesk šaltus obelų žiedus.
Aš žinau, kad tai ne žiedai, žinau, kad tai paskutinės snieguotos pienės ašaros iškrito...
– Bėk, - nedrąsiai sučiurleno upeliukas...
Taip norisi Į PaRaštes, bet reikia Žemaitiją slaugyti – pavasariu susirgo...

Gyrgžt pravėrė duris pavasaris ir tiesiai į trobą, prieangy sniegų nenusipurtęs, visa asla balta, snieguota.
-Kelkitės, miegaliai, ir ateikit mane žadinti!
Strykt bobutė nuo krosnies, šast per kuprą su šluota..
Su pavasariu visus!

Mano kasos buvo dvi,
Atsirado štai trečia.
Kas įpynė balaži..?
Nu, pagausiu aš tave.

tai velnias...dar ir ragus turi

Saulės apuokai mažais žingsniukais
strykt ant mėnulio-
jie skliauto varliukai,
nebijo debesiui kulnį numinti,
baltoji naktis negali nurimti...

Agurkų raugintų šiandiena fiesta,
o gaila – jų kaikas nemėgsta,
kopūstai rauginti padla trenkia,
nors nuryt galima – stipriai nekenkia,
kuiliukas pastipo – šašlykų bus,
padurkus krakmolinam ir į svečius.

Kaip tam žirgui
per barzdą avižos biro.
Čiupt čiupt smaguris
kas gi čia kliba?
Laukia peliūkščiai
ant krosnies dantuko,
na, drąsiau stumtelk
ir imk auksinuką.
Atraibuliuoja kandiko šmotas,
velniūkščių pririjęs,
čiupt čiupt už čiupiko,
įkando žarijos,
barzdą nupliko..

pasiilgau Juzės

Yra viena vienintelė jėga pasaulyje, kuri uždega žvaigždės...
Kurios dėka sužaliuoja medžiai...
Ji vienintelė sugeba pralinksminti bei nuliūdinti...
Ji vienintelė gali sustabdyti blogį ir "pagimdyti" gėrį širdyse...
Ji gali padaryti žmogų bejėgį ir kartu išvesti jį iš proto...
Ta vienintelė jėga, vadinas Meilė.(..kas pasakė?..bet aš tikiu.)
Su šv.Valentino diena visus sveikinu.