Ki ki kilis patikėjo,
kad šermukšnės
gruodžio gėlės
jau subrendo, jau prisirpo,
paragavo...ir nusilpo..

Šermukšnis - ne uoga,
nusprendė kikilis
ir pažvelgė tolyn
prie medžio parimęs.
Kikilis – ne paukštis
įsižeidė uogos
ir pažvelgė tolyn
akelės jų juodos.

Mon amour mon ami,
ko, širdele, verki?
Mon ami mon amour
suplasnoja kažkur
pasileidžia lyg muzika
vėjo keliais
ir sugrįšta sušalę
vardais svetimais.
Mon amour mon ami
paslapčia svetimi
amžinai mon ami
mon ami. Mon amour
mon amour nė murmur,
suliepsnok, neužburk
mon ami mon amour.
"mon ami, ne vous permettez jamais que de folies ... “- mano drauge, neleiskite sau nieko, išskyrus kvailystes, kurios suteiks jums didelį malonumą (pranc.).

vou vou 200penktieji ūgtelėjom gi, bet kas per oras, nei sniego, nei ledo tau, šit bobutė nemano išėjo skandintis ir išvirė, kietai kaip kiaušinis..

Girdėjau ir vėl ateis nauji metai. Na, tai kada sulauksime senų?

Tas langas nuo spalio audrų
Suskilęs,
Tas paukštis juokingu vardu –
Kikilis.

Tas stalas seniais rašiniais
Apkrautas.
Tas vyras šiurkščiais marškiniais
Nušautas.

Tas rytas, kurs ranką išties
Be jausmo,
Tos sunkios grumtynės –
Vilties ir skausmo.

Tas žodis juodoj tyloje
Sutviskęs.
Ta meilė balta lelija..
Ir viskas.
(J.Strielkūnas)

Ir viskas..

Vėl gegužis galvoj ūžia
Lenda mergos iš bakūžių
Izabelės kaip oškelės
Kvepia riešutais kaselės.
Štai Arūnas palaidūnas
Švilpauja, kur auga krūmas,
Ir Irena, kaip sirena-
Vos tik Jonas prie sijono,
Ima cypti, amą ryti,
Kol prisišaukia sau Rytį.
O ir Kęsto pirštai skęsta
Į Agotą garbanotą.