Ghostober

Regis, ant Lietuvos leidžiasi tamsa.

Nepolitika. Pasakojimo vystymasis. Mazochizmas.


Žiūrėjau tokių talentingų youtuberių
ir keikūnų laidą. Nesirinkau jos,
pati persijunge man.
Iš tikro norėjau pažėt kitą, tokį
politikantą Maldeikį, baisiai įtartiną,
kiek atstumian tipelį, pretenduojantį
į aukštesnį intelekto koeficientą,
kuris žinoma lenkia socdemų ir
visokio kitokio politinio maro
užkrėstas utėlių partijas. Net
užuominos į intelektą mane žavi,
gaila tik, kad tas žiurkiukas tox
susiasmeninęs, smulkiaburžuazinis
žavesys būtų patrauklesnis,
kelios knygiūkštės anxčiau
ramstę jo nugarikę atrodytų solidžiau,
jei ne tas persivertinimas ir
grafomaniška arogancija.
guvus snarglius, tikrai gaila,
kad tokie netur galimybės vystytis,
evoliucija nevyxt. atrodo pačiam
savęs nėra gana, tur būt atatinkama,
asmenybę ir protą formuojanti
aplinka. Netur jis daug žiūrovų,
keli tūxtančiai žiukiukų vislab.
žodžiu besiįdomaudamas  politikanto
išvedžiojimais, tarytum
besikiškiakopūstėliaudamas
ant samanų prisnūdau.
Pabudau nuo baisingo rėkavimo,
maniau troboje diskoteka prasidėjo.
Buvau šiek tiek pasimetęs ir
nežinijau ar kristi nuo lovos,
ar eiti ieškot šakių ir vaikyt visus
įsiveržusius į trobą.
Bet buvo dar blogiau. Diskoteka
nevyko, tiesiog persijungusi  laida pridėjo daugiau garso.
Pretenduojantis į intelektą, kuriam
visad simpatizuoju, konservatorių
žiurkiukas jau buvo dingęs,
o ekrane labai garsiai kalbėjo
minėti keikūnai. Nesuprantu kodėl,
bet jutūbė man visad juos paleidžia
vos prisnūdus. Šįkart tikrai buvo
blogiau, nes snūduriavimas, lyg
plūduriavimas išnešė mane į gilesnę
miego fazę, į Ramiuosius vandenis.
Nuo didžiulio garso visai išsiblaiviau,
veik išsigandau, kad jis nepažadintų
kaimo.
Įsiklausiau ką kalb. Sykį man
beplūduriuojant Ramybės vandenyse,
klausai ir ne tik į malonų ramių
miego vandenų šiūravimą jau buvo
įsiveržęs kitas da nepažįstamas
keikūnas Oleg Šurajev. Vėliau
supratau, kad tai jis. Turiu
pripažint tas žmogus yra trauma.
Žmogus bjauriai besikeikianti trauma, kuri, kiek supratau, gydo save
psichoanalitinių išsikalbėjimų
ir begaliniu keixmažodžių srautu,
ne gulint, bet stovint ant kušetės
su mikrofonu. O klausytoju, vadinasi
ir gydytoju esu aš. Nesu prieš,
man patinka atviravimai, nors
ne visada būna malonu.
Visgi aš pereisiu prie kitų keikūnų
laidos, kurioje vos pažadints pažinau
tokį pseudoistorikėlį Petrauskį
besikeikiantį su keikūnais.
Gan populiarų veikėją, mirgantį
visuos ekranuos, jis pagal žinomumą
nuslaidž nebent Bumblauskiui.
- Jėtau, - galvoju, - vėl šitas... - tu
duosi pamiegot ar ne?
Lojančiam šuvai leisk išsilot, kvailiui
neduok ėst, bet duok pakalbėt.
Ir tas kvailys, žinok kalba.
Apie tai, kox jis žiaurus pesimistas
ir kad jau metai apvažinėja visus
Vilniaus šunkelius, miško keliukus,
gruntkelius ir žvyrkelius, ieškadams
atstraukima kelių tam atvejui,
jei Vilnių pultų driskiai. Tixlinu - ne
čigonų taboras, bet ruskigaliai.
Pseudoistorikėlis Petrauskis
sudomino mane kaipmat, nes
aš turiu toką pačią nuojautą - driskiai
anxčiau ar vėliau nešdami Taiką
pasirodys.
Ilgas Petrauskio monologas
virst ilgu mudviejų dialogu.
Aš tixlinu istorinius būsimybės faktus,
o jis dailina detales, kurios jam
ypatingai svarbios, mat turi šeimą.
- Prisiminkim Ukrainą, - sako.
Prievarta ir patyčios kiekviename
žingsny, jiems tai patinka.
- Driskiui sadistika net labai patinka,
galėčiau tau perpasakot, ką maskoliai
darė su Sibiro tautom, - aiškinu. -
Paskaityk Puškiną.
- Man nesvarbu Puškinas, - sako
Petrauskis, - jie nupjausto organus.
- Taip, pjausto. Nosis, ausis ir visa kita. Jie niekina ir mėto kūnus.
Kaip tame filme, kur nesenai mačiau.
Rašytojas skaitytojams atiduoda savo sūnų. Šie jį suėda gyvą.
Petrauskis linxi ir net purtosi,
pradžioje iš pasibjaurėjimo barbarais
ir kaip pastebiu kiek vėliau - iš
gerokai tramdomo malonumo.
Puikiai jį suprantu, žmogus negali
visą laiką kentėti. Net Petrauskis
negali. Ilga kančia turi galimybę
ir teisę ieškoti naujų hedonizmo formų. Lietuvis gerai žino - nuo
artėjančių driskių niekas jo neapgins.
Lietuvis vysto naratyvą. Visa Lietuva
vysto būsimųjų laikų pasakojimą,
kuris ne už kalnų. Lietuva pratinasi.
Lietuva jaukinasi kančią.

Tai Lanzbergis sugriovė kolūkius?

Prisipirkau įvairių konservų. Vieną
dieną užsidariau rūsy apsipratimui.
Ten karo atveju gali tekt praleist
daug laiko. Internetas neveikė.
Televizoriaus nebuvo. Klausiau
audioknygas ir kita ką. Į rūsį
nusileidau anxti ryte, kad
nepersigalvočiau. Sakoma - anxti
kėlęs ir laiku gulęs nesigailėsi.
Miegot nesinorėjo, nors to buvo
galima tikėtis dėl duslaus, salsvo oro
po žeme. Kartkartėm nusiimdavau
ausines, eidavau prie angos ir net girdėdavau burzgiant traktorius,
pravažiuojant vieną kitą mašiną.
Šuo sulojo du kartus - lygiai šeštą
ryte ir vakare. Pradaręs konservų
dėžutę ryte nusivyliau. Joje buvo
stambūs, sumedėję šprotai.
Per pietus jutau jų karstėlėjusį skonį.
Valgyt nelabai norėjau, tačiau
experimanto vardan atidariau
kukulių skardinę. Mėsos juose radau
tik kvapą, jie pagaminti iš kruopų.
Vakarienės metui jau buvau kiek
praalkęs. Tefteliai nuvylė suvis
labiausiai. Pomidorų padažas
buvo neatpažįstamo, sūraus skonio,
turbūt tokį skonį turi vanduo
baloje žiemą, kai gatvės barstomos
druska. Kvapas buvo kanalizacijos.
Nusivyliau karu. Grįžau į paviršių,
nuėjau į tvartą ir pro įstiklintą langelį
ilgai žiūrėjau į kaimą.
Pastebėjau, kad gatvės žibintai dega
gerokai ilgiau nei langai kaimo mėšlių
trobose.

Kai kuriuos apim keistas nuotaikas
ir baisybių nuojauta. Gal taip tik
tik artėja ruduo.

Tik apie pirmus kadrus.
Nuo pat pradžių rodomi keistoki dalykai - žydų
gete kiaulidė. Kiaulės tarp žydų metafora
ar mažai tikėtina tikrove?
Žydai Vilniuj laike kiaulidę?
Negi žydai buvo kiauliavalgiai?
Gal tik lenkam kiaules augino,
jei suvis augino.
Baltaraiščiais vaizduojami lietuviai,
tokia nevalos, kurie žyduką arba lupa,
arba spjaudo. Blogai rodyt kiaulidę
be kontexto.
Priminsiu, baltų raiščių analogas
ar net prototipas buvo raudoni raiščiai,
užsiėmę lietuvių genocidu. Raudonraiščių
tarpe žydų buvo iki 40%, neįtikėtinai didelis skaičius,
žinant, kad tą genocidą organizavo ruskiai.
Nežinau kam tokie filmiūkščiai reikalingi,
kodėl jie rodomi tautinio transliuotojo.
Filmiūkštis skleidžia tam tikrą, kenxmingą
ideologiją, nors mušami žydai, iš tikrųjų
vėzdas atsuktas prieš lietuvius.
Žydų naikinimas vyko visoj Europoj,
bet Lietuvoj bent dalinai jis buvo
žydų nedėkingumo pasekmė.
Gyvenę čia šimtmečius jie nutarė
išduot juos priglobusią tautą.
Galima suprast žydų skriaudėjus -
irmiausia jie yra tam tikra, labai
savotiška gyventojų dalis.
Specifiškai degraduojanti.
Antra - tai kerštas už išdavystę.
Trečia - karo metas ir taip toliau.

Viena menka pastaba apie žydų
dėkingumą. Daugumai gerai
girdėtas žydų gelbėtojas Šindleris mirė visiškame skurde.
Ir ligotas.
Nė vienas žydas nesumanė jam padėt,
paremt jo ar kaip kitaip atidėkot už išgelbėjimą.
Beje, tas žydmušių ir žydų ardymasis filmo
pradžioje neįspūdibgas, nei vizualiai,
nei kaip kitaip, todėl neaišku, kodėl
tokia ilga įžanga filmiūkščio kūrėjų laikoma tinkama.
Tempia norint ištęst iki pilno metražo?
Vos pradėjus sukt juostą jau neturima ką rodyt?
Klaikuva.

kad nepaliaujami mirgesiai pro langą nesibaigtų.
Jaučiuos kiek apsvaigęs.

Kai naktį įjungiu stalinę lempą, pusė
kaimo atsisuka.  Viena sena pikta
bobšė ateina gesint. Visa keetėdama
iš įsiūčio šaukia:
- Išjūnk, visą  kaimo žibalą išdeginsi!

kas pasakas seka


Žėjau pseudokultūrinę laidą ar lajdą,
kur pseudoistorikė skleide melus ape
Lietuvų. Arba apie Lietuvą. Kažkokia
Dr. Jurgita Ver. bic. kiene sake, ka
žydai, žydes, žydukes ir žydukai
pasrode LDK tik XVIa. Jėtau, na
kas per mels arba kas per melas?
Gi yr arba yra pakankamai arba
pakankamaj šaltinių arba šaltynių,
jog žydija čia gyven arba gyvyn arba
gyvena jau nuo XIIIa., o XIIIa.
Riuskyna arba Ruskyna arba Ruskyno
kronikos arba kronikas, arba venalynų
arba vienuolynų metraščiai, arba
metskaitliai, ar kas ten bebūt raše
arba rašė: žydai plūst arba plūsta
čion arba čionai arba čia iš Lietuvos
kaip pelas arba kaip peles arba kaip pelės
ir šiem arba šiems svetimiems arba
svetimiem reik užkirst kelią arba
kelius į kaimus arba ne kaimus,
žiauriai kankint ir jei arba jeigu po
tam lix gyvi, tai tegu keliauj arba
keliauja sau kur akys ved arba veda
sveiki arba nesveiki. Arba nesvejki.
Galėč arba galėtau arba galėčiau
papasakat arba paporint arba papa-
sakot ką jie su jais dare arba darė,
bet patys supruntat arba suprantat
daba gan karšt arba gana karšta ir
šios ažuominas arba užuominas
arba užuominos arba ažuominos
arba hints arba hintai
pilnai arba fully pakank arba pakanka.
Žydam iš Letuvos arba Lietuvos
XIIIa. Rusyne buva nešalt. Arba nešalta.
Tikras vargs arba vargas su tais
Lietuvos pseudoustorikais. Jau
kaip tai sutap arba sutapa arba
sutapo, kad šia tema damiuos
arba damiuosi arba domiuos
arba domiuosi ir arba bei arba bei
įvairiesiem arba įvairiosiom
arba įvairiom ar yvajriom
pseudoistorikėm su priešdeliu
dr. arba Dr. nenoriu leist arba leisti
meluot, meluoti arba meluotie.
Ak..., tos viaiškos arba vysiškas
pseuda arba pseudoistorikes
arba pseudoistorikės..!
Šia populiarėjančia ir neišsenkanči
arba neišsemiama  tema
melouti neleisiu! Nelaisiu!
Kaži kas nori patrumpyt arba patrumpint Lietuvos istorinę atmintį.
Arba net pačią istoriją!