Kaip jį suprasti. Ar yra žiūrinčių?

- O, kat tajp pamekot da valandžioti....

Vėnas iš niadaukialio daliku, kurios sužinojeu mokikloj ira tas, kat lietuvej ira lapaj liriški tautiečej ir jėm sviatyma pet koke poiazyja.

Raikia dviejų priešnuodžių,
preš lyriką ir preš kolektyvizmą.
Vienas turi būt lašinams į kairę tavo ausį
kitas į dešinę.

Nežėjau Eurovizijos ir nežinau - o tai ruskigalių ir vėl neprieme Eurovizija ar visgi ruskiai ten buvo?

Dar viena baisuokliška skylė yra vadinama Salomėja ir turi gana gerą vardą tarp šūdmiestinių. Aplinkos prasme, tai Salomėja yra ok, aptarnavimo prasme, jei patink būtent toks aptarnavimo stilius irgi nk. Ypatingo paslaugumo čia nestikėk, broliai, spėju savininkai yra bendraujantys, netgi gana malonūs, tingoki ypatos. Viduje vėsu, pats kaltas gal, rinkaus nuošalią vietą, pojūtis kaip šaldytuve, kava atvėso per kelias min ir buvo galima ją palikt kitiem, bet iš godumo nepalikau. Ieškant kur pigiau ir sočiau pavalgyt, pasirinkimo Šiauliuos beveik nėr. Tiesa, Tilžés PC lyg ir yra tokia vt. Anksčiau gera vieta buvo Bronelė, ji skirta darbininkijai. Na, o Salomėja išskirtinė tuom, kad viskas nusūdyta ir nusūdyta žiauriai. Nusūdyta pasibaisėtinai, lyg dirbant druskos kasyklose. Galėtų ir vadintis ne Salomėja, bet Druskos Kasyklomis. Patiekalai dešimtkart sūresni nei mineralinis Vytautas. Užėjęs Salomėjon, matyt buvau alkanas, nes ėdžiau iki galo. Arba iš godumo. Vos nuėjęs iki prekybcentrio ir susyk pirkau gert du litru - litrą nugėriau jau prie kasos! Tądien nieks negelbėja, gėriau, gėriau, gėriau, o troškulia numaldyt nepavyka. Beje, tai ne pirms toks nutikims man Salomėjoj.
Svečių ir viešnių iš Pan ir Vln atslepymai tolygūs.

Salomėja, nesi itin pigi.
Salomėja, tu esi troškulia kurstytoja.
Salomėja, tavęs nerekomenduoju niekam!
Daugiau ape tave neturiu ką sakyt. Tu prisijungi prie nerekomenduotinų lankyti šėryklų sąrašo.

Apie ką galima rašyti šalyje, kurioje dangus cepelinų spalvos?
Ne cepelinų orlaivių, bet tautinio patiekalo, o ir tas patiekalas,
mūsų mieste nevadintinas patiekalu, nes yra labai neskanus,
gal kad yra įdarytas plaučiukais. Tas pats buvo pirmąkart
apsilankius parduotuvėje Ramunė bulvare - pasibaisėtina
skylė, lyg tarybinis bistro ar bufetas, kur valgoma ir geriama stovint.
Tokia užkandinė arkliams. Arklių mūsų mieste-šūdmiesty
nemačiau nėkart. Čia patys žmonės arkliški.
Tas pats buvo užsakius žemaitiškų blynų netoli stoties.
Paskutinė skylė, kurioje lankiausi šūdmiestyje, berods
vadinasi Dubysa. Tie blynai baisesni už pačią skylę buvo.
Nuėjome su šuva. Šuva būtų suėdęs bet ką. Persiėdęs
jis neretai atryja. Aš neatrijau, bet buvo bjauroka.
Buvo šlykštoka. Dubysoje patys neskaniausi žemaičių
blynai kada nors valgyti apskritai. Buvo pilna
ruskigalių. Gal, kad pigu. Bet ir labai neskanu.
Dubysa nuo ruskigališko žodžio dub. Ta Dubysa galėtų
vadintis Dubina. Būtų aiškiau.
Apie ką galima rašyti šalyje, kurioje kas antra diena
yra drumstai žalios spalvos, o tautinis atliekalų įdaras
yra sausgyslės ir plaučiukai? O ir šunų valgyklos,
kažkodėl pritaikytos žmonėms.

Vakar vakare banginiai mintis
supo į visas keturias puses. Lengva
suprasti, jie dideli, mintys mažos.
Šiandien mintys supa banginius,
atrodo banginiai tik gyvūnai, o mintys
tokios didelės.

Ne pernelyg šituos skaitau, bet kiek skaitau, tiek.
Taigi, tarp tų kurie įkvepia yra Borgesas ir Knausgardas.

Nudėti patriarchą Kirilą.