Apie ką galima rašyti šalyje, kurioje dangus cepelinų spalvos?
Ne cepelinų orlaivių, bet tautinio patiekalo, o ir tas patiekalas,
mūsų mieste nevadintinas patiekalu, nes yra labai neskanus,
gal kad yra įdarytas plaučiukais. Tas pats buvo pirmąkart
apsilankius parduotuvėje Ramunė bulvare - pasibaisėtina
skylė, lyg tarybinis bistro ar bufetas, kur valgoma ir geriama stovint.
Tokia užkandinė arkliams. Arklių mūsų mieste-šūdmiesty
nemačiau nėkart. Čia patys žmonės arkliški.
Tas pats buvo užsakius žemaitiškų blynų netoli stoties.
Paskutinė skylė, kurioje lankiausi šūdmiestyje, berods
vadinasi Dubysa. Tie blynai baisesni už pačią skylę buvo.
Nuėjome su šuva. Šuva būtų suėdęs bet ką. Persiėdęs
jis neretai atryja. Aš neatrijau, bet buvo bjauroka.
Buvo šlykštoka. Dubysoje patys neskaniausi žemaičių
blynai kada nors valgyti apskritai. Buvo pilna
ruskigalių. Gal, kad pigu. Bet ir labai neskanu.
Dubysa nuo ruskigališko žodžio dub. Ta Dubysa galėtų
vadintis Dubina. Būtų aiškiau.
Apie ką galima rašyti šalyje, kurioje kas antra diena
yra drumstai žalios spalvos, o tautinis atliekalų įdaras
yra sausgyslės ir plaučiukai? O ir šunų valgyklos,
kažkodėl pritaikytos žmonėms.

Vakar vakare banginiai mintis
supo į visas keturias puses. Lengva
suprasti, jie dideli, mintys mažos.
Šiandien mintys supa banginius,
atrodo banginiai tik gyvūnai, o mintys
tokios didelės.

Ne pernelyg šituos skaitau, bet kiek skaitau, tiek.
Taigi, tarp tų kurie įkvepia yra Borgesas ir Knausgardas.

Nudėti patriarchą Kirilą.

Ta Raudonbatė, ta Raudonkepuė, ta Raidongurklė iš Kelmės raudoną vėžį varo.

Voverių klyksmas.

Pučiant šiltiem, bet baisingem vėjam
skaitau, kaip Gogo yra verbuojamas
katalikų sektos nežinomo ordino
agentūros agentės. Verbavimas
atrodo beveik nekaltai, maldą
siūlant vadinti poteriais. Pašvinkęs
tradicionalistinis metodas, aiškūs,
buki kaip bulvių grūstuvė reikalai.
Siūloma pervadinti reiškinius,
pamazgos ne duobėje, bet patiektos
ant stalo gaudžiant varpam.
Laužykim šėtono kanopą ir
skanaukim. Perversija sviestiniam
popieriuje. Popierius vos traška,
žadėdamas bendrumo pojūtį,
prasmių iškraipymą, semiotiką
be semiotikos. Žodžius be prasmės.
Poteriauk su ordino agente Gogo!

Įstatau paskutinį šauktuką, vėjas
nutyla. Nėra bendrumo pojūčio
su laužančia šventą kanopą ir nebus.
Agentė sėdi už stalo išdidi, bando
cituot Bibliją. Trupiniai byra
iš burnos, ji delnu juos sušluoja
ir pilasi atgal. Atrodo, kad iš saujos
byra pelenai ir kirminai.

Tos bulvės mažos, bet pakenčiamos.
Tos jaučio širdys niekaip negali parausti,
tos žąsys nusipenėti, tie kurmiai neknisti,
tie lapai nekrist ar bent susigrėbt.

Aš, Karantinas, sugaišto, išeikvoto ir iššvaistyto laiko enciklopedija.

Detektyvė Lulu tiria nusikaltimą.