Apie ką rašyti

Apie ką galima rašyti šalyje, kurioje dangus cepelinų spalvos?
Ne cepelinų orlaivių, bet tautinio patiekalo, o ir tas patiekalas,
mūsų mieste nevadintinas patiekalu, nes yra labai neskanus,
gal kad yra įdarytas plaučiukais. Tas pats buvo pirmąkart
apsilankius parduotuvėje Ramunė bulvare - pasibaisėtina
skylė, lyg tarybinis bistro ar bufetas, kur valgoma ir geriama stovint.
Tokia užkandinė arkliams. Arklių mūsų mieste-šūdmiesty
nemačiau nėkart. Čia patys žmonės arkliški.
Tas pats buvo užsakius žemaitiškų blynų netoli stoties.
Paskutinė skylė, kurioje lankiausi šūdmiestyje, berods
vadinasi Dubysa. Tie blynai baisesni už pačią skylę buvo.
Nuėjome su šuva. Šuva būtų suėdęs bet ką. Persiėdęs
jis neretai atryja. Aš neatrijau, bet buvo bjauroka.
Buvo šlykštoka. Dubysoje patys neskaniausi žemaičių
blynai kada nors valgyti apskritai. Buvo pilna
ruskigalių. Gal, kad pigu. Bet ir labai neskanu.
Dubysa nuo ruskigališko žodžio dub. Ta Dubysa galėtų
vadintis Dubina. Būtų aiškiau.
Apie ką galima rašyti šalyje, kurioje kas antra diena
yra drumstai žalios spalvos, o tautinis atliekalų įdaras
yra sausgyslės ir plaučiukai? O ir šunų valgyklos,
kažkodėl pritaikytos žmonėms.