Nepolitika. Pasakojimo vystymasis. Mazochizmas.


Žiūrėjau tokių talentingų youtuberių
ir keikūnų laidą. Nesirinkau jos,
pati persijunge man.
Iš tikro norėjau pažėt kitą, tokį
politikantą Maldeikį, baisiai įtartiną,
kiek atstumian tipelį, pretenduojantį
į aukštesnį intelekto koeficientą,
kuris žinoma lenkia socdemų ir
visokio kitokio politinio maro
užkrėstas utėlių partijas. Net
užuominos į intelektą mane žavi,
gaila tik, kad tas žiurkiukas tox
susiasmeninęs, smulkiaburžuazinis
žavesys būtų patrauklesnis,
kelios knygiūkštės anxčiau
ramstę jo nugarikę atrodytų solidžiau,
jei ne tas persivertinimas ir
grafomaniška arogancija.
guvus snarglius, tikrai gaila,
kad tokie netur galimybės vystytis,
evoliucija nevyxt. atrodo pačiam
savęs nėra gana, tur būt atatinkama,
asmenybę ir protą formuojanti
aplinka. Netur jis daug žiūrovų,
keli tūxtančiai žiukiukų vislab.
žodžiu besiįdomaudamas  politikanto
išvedžiojimais, tarytum
besikiškiakopūstėliaudamas
ant samanų prisnūdau.
Pabudau nuo baisingo rėkavimo,
maniau troboje diskoteka prasidėjo.
Buvau šiek tiek pasimetęs ir
nežinijau ar kristi nuo lovos,
ar eiti ieškot šakių ir vaikyt visus
įsiveržusius į trobą.
Bet buvo dar blogiau. Diskoteka
nevyko, tiesiog persijungusi  laida pridėjo daugiau garso.
Pretenduojantis į intelektą, kuriam
visad simpatizuoju, konservatorių
žiurkiukas jau buvo dingęs,
o ekrane labai garsiai kalbėjo
minėti keikūnai. Nesuprantu kodėl,
bet jutūbė man visad juos paleidžia
vos prisnūdus. Šįkart tikrai buvo
blogiau, nes snūduriavimas, lyg
plūduriavimas išnešė mane į gilesnę
miego fazę, į Ramiuosius vandenis.
Nuo didžiulio garso visai išsiblaiviau,
veik išsigandau, kad jis nepažadintų
kaimo.
Įsiklausiau ką kalb. Sykį man
beplūduriuojant Ramybės vandenyse,
klausai ir ne tik į malonų ramių
miego vandenų šiūravimą jau buvo
įsiveržęs kitas da nepažįstamas
keikūnas Oleg Šurajev. Vėliau
supratau, kad tai jis. Turiu
pripažint tas žmogus yra trauma.
Žmogus bjauriai besikeikianti trauma, kuri, kiek supratau, gydo save
psichoanalitinių išsikalbėjimų
ir begaliniu keixmažodžių srautu,
ne gulint, bet stovint ant kušetės
su mikrofonu. O klausytoju, vadinasi
ir gydytoju esu aš. Nesu prieš,
man patinka atviravimai, nors
ne visada būna malonu.
Visgi aš pereisiu prie kitų keikūnų
laidos, kurioje vos pažadints pažinau
tokį pseudoistorikėlį Petrauskį
besikeikiantį su keikūnais.
Gan populiarų veikėją, mirgantį
visuos ekranuos, jis pagal žinomumą
nuslaidž nebent Bumblauskiui.
- Jėtau, - galvoju, - vėl šitas... - tu
duosi pamiegot ar ne?
Lojančiam šuvai leisk išsilot, kvailiui
neduok ėst, bet duok pakalbėt.
Ir tas kvailys, žinok kalba.
Apie tai, kox jis žiaurus pesimistas
ir kad jau metai apvažinėja visus
Vilniaus šunkelius, miško keliukus,
gruntkelius ir žvyrkelius, ieškadams
atstraukima kelių tam atvejui,
jei Vilnių pultų driskiai. Tixlinu - ne
čigonų taboras, bet ruskigaliai.
Pseudoistorikėlis Petrauskis
sudomino mane kaipmat, nes
aš turiu toką pačią nuojautą - driskiai
anxčiau ar vėliau nešdami Taiką
pasirodys.
Ilgas Petrauskio monologas
virst ilgu mudviejų dialogu.
Aš tixlinu istorinius būsimybės faktus,
o jis dailina detales, kurios jam
ypatingai svarbios, mat turi šeimą.
- Prisiminkim Ukrainą, - sako.
Prievarta ir patyčios kiekviename
žingsny, jiems tai patinka.
- Driskiui sadistika net labai patinka,
galėčiau tau perpasakot, ką maskoliai
darė su Sibiro tautom, - aiškinu. -
Paskaityk Puškiną.
- Man nesvarbu Puškinas, - sako
Petrauskis, - jie nupjausto organus.
- Taip, pjausto. Nosis, ausis ir visa kita. Jie niekina ir mėto kūnus.
Kaip tame filme, kur nesenai mačiau.
Rašytojas skaitytojams atiduoda savo sūnų. Šie jį suėda gyvą.
Petrauskis linxi ir net purtosi,
pradžioje iš pasibjaurėjimo barbarais
ir kaip pastebiu kiek vėliau - iš
gerokai tramdomo malonumo.
Puikiai jį suprantu, žmogus negali
visą laiką kentėti. Net Petrauskis
negali. Ilga kančia turi galimybę
ir teisę ieškoti naujų hedonizmo formų. Lietuvis gerai žino - nuo
artėjančių driskių niekas jo neapgins.
Lietuvis vysto naratyvą. Visa Lietuva
vysto būsimųjų laikų pasakojimą,
kuris ne už kalnų. Lietuva pratinasi.
Lietuva jaukinasi kančią.