...ir gyvenu...
Šypsaus
ir nesvarbu jog tik akimirką...
Ilgiuos
nors  ir labai nedaug, o gal tokia žmogaus  dalia...
Žvelgiu
į dangų laukiamą ir mylimą...
Tada kai lūpos tyli - aš
Meldžiuos
tik širdimi ir paslapčia...
Tyliu
nors ir aplinkui vėjas siaučia...
Regiu
nors gaubia tik slogi tamsa...
Mąstau
kai mintyse mintis tik vieną mintį teišaudžia...
Myliu
tai kas jog mintyse viltis ir nežinia..
Tikiu
nors niekad nemačiau...
Džiaugiuos
nors juoktis pamiršau...
Verkiu
net ir tada, kai ašarų nebeturiu...
Ir išeinu
tik žvilgsnis lieka šaltas, ilgesingas ir taurus...
Gimiau
Tik nebe žemei, - dangui...
Ir gyvenu
tik jau kitaip, tik jau kitur...

Taip nyku, kad nors apsiverk... O dar ir gimtadienis visai čia pat... Tikiuosi niekas nesutrukdys sėdėti namuose vienai ir liūdėti.
Nusikirpsiu plaukus. Tuštybė.

Dar viena nėščia. Džiugu, tik... Ar jos taip skuba, ar aš vėlinuosi?.. :)

Nepaaiškinamas susvetimėjimo jausmas. Prarandu realybės suvokimą. Ir savęs. Kodėl taip baisu? Ar aš kraustausi iš proto?..

Niekada nebučiuota
Nostalgiškai romantiška :)
Gaila, kad dažnai galimybės ateina ankščiau už supratimą...

...Ir tada supranti kur yra riba tarp laisvės ir vienatvės...

Gyveno pasaulyje du žvėreliai: vienas buvo asilas, o kitas tik šiaip laimės ieškojo...

Patiesk kartoną man po kojom.

Nors imk ir apsivemk nuo visko.

Garbinkit mane ir toliau, jei norit, mano kvailumo tai nepaslėps.

Lygiai mėnuo iki mano gimtadienio. Ruoškitės sveikint :)