„Tiek jausmų, o kokia visko kaina...“

Šiandien aš tiesiog skrajoju :) Pavasaris jau čia. Aš taip džiaugiuosi. Nebegalėjau pakęsti to laikinumo jausmo, kurį sukelia sniegas. Man reikia gyvybės. Reikia lietaus. Beprotiškai pasiilgau lietaus. Taip gera ji jausti ant savo kuno. Jausti kiekvieną lašą. Jausti save. Save visą. Šildyti lašelius savo kūnu ir jausti kaip tai sugrįžta laimės akimirkomis.
Taip gera vėl įkvėpti pavasario. Šylančios saules. Ir laukimo.
Visame ore tvyro besikalancios žolės ir besiskleidžiančiu pienių kvapas.
Sako, kad vaikystėje pienės niekada nevysta...

jie nesuprato