:::----->///:NO MORE MOVES:\\\<-----:::

Kągi, kad ir kaip tas darbas greit eitųsi, pats laikas jį tęsti...
Ačiū Dievui, šiandien paskutinė diena. Galėsiu iki kelionės atsipūsti.

Kai neskubi, ir darbas greičiau einasi... Vakar dar prieš vidurnaktį buvau namuose :)

Kągi, vėl kibsim į darbą... Ir kada gi tai baigsis?..

Šiandien su drauge analizavom "Laukines gulbes" ir žiauriai susiginčijom dėl dviejų dalykų:
1. Ar Elzytė mylėjosi su karalium.
2. Ar, saulei nusileidus, jos broliai žmonėmis atvirsdavo su drabužiais, ar ne.

Na, ir dar labai nesutarėm ar Elzytei 15 metų, ar vistik 16...

Kuo aukštesnis lygis, tuo daugiau nesiskaitymo su kitais... Jaučiu rašykuose tvyrančią konflikto nuotaiką.

Nors man tai kas, kolkas dar niekam neužkliuvau...

Kepiau koldūnus. Mano virtuvė kaip po karo. Aš - irgi. Praradau apetitą...

Šiąnakt tvarkysiu virtuvę ir valgysiu šaltus koldūnus.

Mano gimdytojai šiandien ryte susikrovė daiktus ir išrūko į Ispaniją. Net neatsisveikinę. Turbūt paskambins pavakary ir pasakys, kad jau išvažiavo iš Lietuvos... Aš niekam nesvarbi. Dievaž...

Šiąnakt ir vėl jį sapnavau. Buvo paūgėjęs. Toks gražutis, tamsiais plaukais, didžiulėm blizgančiom akim... Šįkart dar sunkiau buvo su juo atsisveikinti. Šįkart ir jis nenorėjo manęs paleisti...
Dieve, neleisk tam vaikui šitaip manęs kankinti...

...ir jų patyčios krito ant manęs kaip rimbo kirčiai... nejaugi kaip senais laikais reiks už tikėjimą numirt?