...ir gyvenu...
Šypsaus
ir nesvarbu jog tik akimirką...
Ilgiuos
nors  ir labai nedaug, o gal tokia žmogaus  dalia...
Žvelgiu
į dangų laukiamą ir mylimą...
Tada kai lūpos tyli - aš
Meldžiuos
tik širdimi ir paslapčia...
Tyliu
nors ir aplinkui vėjas siaučia...
Regiu
nors gaubia tik slogi tamsa...
Mąstau
kai mintyse mintis tik vieną mintį teišaudžia...
Myliu
tai kas jog mintyse viltis ir nežinia..
Tikiu
nors niekad nemačiau...
Džiaugiuos
nors juoktis pamiršau...
Verkiu
net ir tada, kai ašarų nebeturiu...
Ir išeinu
tik žvilgsnis lieka šaltas, ilgesingas ir taurus...
Gimiau
Tik nebe žemei, - dangui...
Ir gyvenu
tik jau kitaip, tik jau kitur...