Saulėta

...labai prašau, parašykite kas nors ką nors tokio labai gražaus, beveik stebuklingo, kad perskaičius užgniaužtų kvapą, ir dar ilgai neįstengtume nuryti to gumulo gerklėje, o naktį, atsukę pagalvei nugarą, žiūrėdami į tamsą galvotume - ooo, ir kaip čia taip...kaip čia sugebėjo taip parašyti...nuostabumas...

Pradžioje krito žodis
Judesys sukilo
Kaip vėjas be šakų
Šluodamas dangų
Įtikinėdamas ir meluodamas
Riedėjo mėnulis
Link nakties

Pavyko
Užsisklendė

Nebeištraukti jau

Šiandien neįžengsiu į meilę. Gatvių spinduliai kaspinais sukarpo liūdesį. Miesto minioje klevas droviai nusisega po vieną lapelį. Brendu įsikibusi rūko. Pažliunga vienatvė. Teesie palaimintas tavo vardas, rudenie…
———
Gervių virtinė užtraukia rudens miegmaišio užtrauktuką. Mėnulis įstringa kiemo šunų dantyse. Vėl…
———
Naktis atneša sumaištį. Lūpų viršūnė, liežuvio šaknis, nugarų kryžkelė. Penktas saugumo lygis.
Niekuo dėti kūnai stebi išsukiotų rankų ir kojų šokį, ir galvas, riedančias dangaus pusėn, link svarstyklių ženklo. Ten, ant kryžių nugarkaulių, rytoj bus padžiautos išskobtos ir išskalbtos mintys. Tuščias galvas pasvers vėliau.
———
Vaikiškų spalvų sunkvežimis, vežantis žvyrą, atitraukia rytines gatves, namus, apglėbtus kūnus, sukabintas rankas, sunertus pirštus.
Vis dar jaučiuosi jūsų dalimi. Išeidama išsinešu pilnas kišenes lietaus.

Užsidengti pasaulio kraštu
Išsivemti nenoriu nemyliu neskauda
Dar tiek pat nemiegotų naktų
Apsigauti kad vis nepagauta
Nuskardėti kaip dalgiui ant vėjo rudens
Kol pernykštė žolė liežia plieną
Užsiglaust prie trobos langines paklebent
Nes gandrai paupiui mindo pieną

Tokio

Šliaužia sliekas pro  lėkštę, pilną spagečių, ir žvilgtelėjęs sako: - ,, o die, kokia orgija...''

--------

Tebūnie!

Spanguolių takas
Voratinklius paspendęs
Ruduo nepabėgs

Per didelė tau
Miglos skraistė, rudenie,
Lietumi prislėgs

Lietumi prislėgs
Akmeniu prispaus sielą
Pasiduosi vėl

Pasiduosi vėl
Vakaru nukraujavęs
Spanguolių takais

Spanguolių takais
Brėkštant išvesi mane
Į lauką miglos