Kas nutiko su proza?
Berods Begemotas bus kamštį užkišęs ;)

Na va, esu diplomuota vertėja!!!

Sninga sninga sninga.

O aš greitai keliausiu į egzaminą. Gal jau paskutinis mano gyvenime... Kiek gi galima?

Turbūt viskas bus gerai...

Atrodo, kad nusimato rašingas laikotarpis.
Oi, vargas vargas... Šeimai, visiems... Jie tokios naštos nenusipelnė...

Ėch, nesugebu užbaigti vieno svarbaus darbo, puolu prie kito.
Kaip susikaupti, kaip save sutramdyti?
Negaliu išduoti savo Svajonių...

Slepiasi veidas palinkęs.
Salė nerimu švinksta.
Žodį valdo teisėjai,
Išsižioję tarėjai,
Garsiai kalba tyrėjai, gynėjai
Liudytojai ir patarėjai.

Vertėjai –
Jie žino, ką tie,
Ir tai, ką anie
Jų žodžiai kišenėj,
Lyg skolinti grašiai.

Ach, kaip pasijuoksiu,
Kai jūs tai išgirsit,
Nes tai ką jis sako -
Žinojo vertėjas  jau tūkstantį metų.

Taip, gerbiamas teisme –
Tarėjau, teisėjau, eksperte, gynėjau –
Ak, atsidūskim –
Tekalba vertėjas.

Būna dienų, kai kyla pasiutiškas noras vožtelti patiems mylimiausiems ir jais atsikratyti. Ar jums taip nebūna?

Kas tai?
Meilė?
Įžūlumas?
Neišsiauklėjimas?
Neapykanta?
Ar pralaimėjimas?

Kaip nuo to išsigydyti?

...prašau manęs neprovokuoti...

Nukirto mano liepą. Į ką aš dabar žiūrėsiu? Į pliką dangų?

Sakė pasodins naują...

Sėdžiu ir mąstau.
Atėjo Kažkas ir klausia:
- Ko gi rymai? Kas nutiko?
- Velnias žino. Liūdna. Ką tik pabaigiau tai, dėl ko į Rašykus prieš keletą mėnesių atvykau. Dabar lyg ir nebeliko prasmės čia būti.
- Tai būk be prasmės.
- Be prasmės?
- Na, vaikščiok į pasimatymus.
- Ką čia nusišneki?
- Palauk, paaiškinsiu. Kiekvieną dieną, dešimtą valandą.


Tai pasakęs, Kažkas dingo. O aš prabudau. Guliu ir galvoju: "Kas čia per pasimatymai? Su kuo? Dešimtą? Ryte ar vakare?"

Hmmm...
Ryte jau pavėlavau. Reikės vakare pabandyti - pažiūrėsiu, ar kas ateis...