Padariau nedidelį eksperimentą, kuris patvirtino labai nemalonų faktą - mus neišvengiamai valdo pažintys ir draugystė. Neikime neneigę - tai faktas.

Vienas pažįstamas man pasipasakojo, kad skaito knygą, kurioje labai tiksliai ir smulkiai viskas nupasakojama - interjero elementai, daiktai, drabužiai.
Tai išgirdus mano natūrali reakcija buvo: "O Dieve, kaip taip nuobodu!"
Tačiau nutiko taip, kad abu kartu ištarėme tą "O Dieve!", tik pašnekovas buvo kiek greitesnis ir savo sakinio dalį užbaigė pirmas: "Kaip įdomu tokius kūrinius skaityti!"
Aš pasirinkau savosios minties nebeužbaigti.

Prototipų gaudynės.

Myliu Beną ir Garret. O kas gi jis?

Na, LO, tu gebi rašyti, o ne apie tai samprotauti...
(Omnia)

Šiandien į namus grįžo mano "Laiškai" - taip, tie patys, tik jau knygos pavidalu.

Visi tokie geri.

Bandau pradėti naują diskusiją apie savo patirtį leidžiant knygą, apie pačią knygą ir apie leidimą apskritai. Bus įdomu pažiūrėti, ar tokia diskusija tikslinga ir reikalinga.

Tuoj būsiu pasiruošusi, teliko susipakuoti daiktus, mintis. Tikiuosi, kad ir iš rašykų kažką sutiksiu. :)

"Pagaliau pasnigo."