Ji jam ištisai varė juoką.
Jis, išvertęs akis, varė visas bačkas ant jos.
Vat ir visa mechanika.

bukagalvis
kopūstgalvis
plumgalvis
tešlagalvis
avigalvis
žirgo galva
ožiagalvis
mėsgalvis
cepelingalvis
puodgalvis
metalgalvis
krepšingalvis
kiauragalvis
pusgalvis
begalvis

kartojimas kuria visumą

ir pa ir ne pa
ir ne si ir si
lyg tobulas sirašykas
praskriejusio siroko palikta žymė paviršiuje
rašytojasis
padėtų rašytojuisi
auga - viskui
43-ys – 994-iems
tik kartu
dirbtinai kitaip
natūralus neryškumas
penkių arabiškų ženklų
iš kairės į dešinę
kaip ir kiti ženkliukai šokinėja
baseinėlyje
poetinė ne-tikrovė
bėgimas nuo esmės
poetiškas šuolis
iš deginančio esmių rezervuaro
į atpalaiduojantį
tai lipam mes lauk
sudarinėti sąrašų
ir toliau keliaukim mirtin
palikdami sąrašiškas šliūžes
daugiau nieko
ir daugiau už nieką
to neįveiks sirokas
išnaikins iki beveik nieko
iki kito sąrašo žodžio
iki nesuprantamų kringelių
to pačio žodžio išdilties
iki kito sąrašo
apie gėles eilių
iki sekančio žodžio
kuris tave užlies
lyg vanduo iš prilyto prūdo
gėlės ant kapo
pasisėję pačios
o vanduo iš požeminės tėkmės
pakilo debesin
pasklido fontane vaivorykštės
plečias
kodėl

- Kodėl mes švaistome tiek laiko mėgindami išbaigti dalykus, kurie neturi ribų?

- Nes mes patys turime ribą, nepaprastai nesmagią ir žeminančią – mirtį. Todėl mus traukia visi dalykai, kurie, mūsų manymu, neturi ribų ir pabaigos. Taip bėgame nuo minčių apie mirtį. [UE]

„Jei vaizdinga kalba jau panaudota, ji nebe vaizdinga.“ [AU]

„Įkvėpimas yra kiekvieno žmogaus darbų variklis. Vieni užsidegę stato namus, tinkuoja sienas, kiti su didele meile gydo žmones ar organizuoja valstybės gyvenimą, treti kuria eiles ir muziką. Tačiau visi visuomet pastebi, kur įkvėpimo pristigo arba iš viso nebuvo. Specialybė ar pareigos tėra galimybė savo įkvėpimą parodyti, atskleisti. Džiaugiuosi, kai jis mane aplanko. O kad tai nutiktų dažniau, privalau kasdien dirbti. Laukti įkvėpimo nėra kada, nes tuščiai bėgantis laikas... atbaido įkvėpimą.
Visi mano kūriniai gimė ne nuobodžiai laukiant kūrybinės mūzos, o rimtai ir kantriai dirbant. Be abejo, kūrybai reikia, vadinkime, „dangaus palaiminimo", bet to atseikėta kiekvienam. Tereikia pajausti tų galių artėjimą.“ [GK]

gal išėjai
iš kūno
lyg aš iš savojo
kai bėgau
sveikintis ir spaust
naujas žalias rankas

ir negrįžai dar
į akis
į garso lauką
sodint svajonių
augalus

o aš
ruošiu duobes