"Mažyle mano... pasiilgau kraupiai tavęs". Aš pasiilgau šitų žodžių.

Jei ir yra šioje žemėje dar bent lašelis nuoširdžios, tyros meilės, ji vistiek turi būti kažkiek savanaudiška. aš netikiu, netikiu, kad yra meilė. yra tik gyvuliški instinktai, žmogaus prado dėka, įvilkti į aukštesnę jausmų formą, į svajonių pavidalą. O gal aš per daug noriu iš jos, ir dėl to man ji atrodo tokia sapninga, netikra ir nepasiekiama. bet man atrodo, kad jai aplankius, abejonių nebelieka.

Norėčiau atsidurti toje tvankioje palėpėje. Tokio sluoksnio dulkių tokiame mažame plote, dar nemačiau. Ten net kvėpuoti sunku. Bet man ten gera, atrodo, atskirtas nuo visko, net nuo paties savęs, tampi. Suvoki dalykus kitaip. Šiek tiek kitaip. Ir kartais tas šiek tiek, tampa daug. Tampa būtent tiek, kad pradėtum gyvenimą ne iš naujo, bet naujomis akimis. Kai supranti, kad gali gyventi vienas, nepriklausydamas nuo kitų. Tokia yra laimės sąvokos, buvimo esmė.

Būti laimingam, nepriklausant nuo kitų žmonių, būti laisvu.



Ar aš jau nebekeliu sau reikalavimų...
Ar aš nebeesu tokia ambicinga...
Ar aš tiesiog... pavargau.

Mano mielieji.

Gyvenimas nebuvo ilgas, bet gana audringas. Nespėjau patirti meilės, bet patyriau dėmesį ir šilumą, nuoširdų rūpestį manimi.

Gailiuosi dėl daugelio dalykų. Visų pirma dėl savęs, bet juk ne savo noru čia atėjau.

Kai pagaliau ateina toji akimirka, nebežinai, ką pasakyti. Nebėra tinkamų žodžių, viskas tarsi suplaukia į kosmosų galybes.

Prieš akis kyla daugybė vaizdų. Ir malonių akimirkų, ir pačių skaudžiausių. Niekam nelinkiu tokio gyvenimo. Tai arba duobė arba viršūnė. Toks gyvenimas tave padaro beširdžiu, trokštančiu skaudinti. Kai skaudini, jauti malonumą. Kai žinai, kad žmogus nuo tavęs priklausomas, tu nori jį skaudinti, malonu manipuliuoti.

Taip ir neišmokau mylėti savęs. Nemoku savimi pasitikėti.

Nesuprantu, šitos savo atkarpėlės švelnaus ir aistringo kvėpavimo, bet man jos užteko ir daugiau nebenoriu.

Ačiū, Dieve.

Iki.

Šiandien radau tris litus. Ne du, bet tris. Keista

Man reikia aistros. Meilės man nereikia.

Nusivylimas savimi. Gal jo ir reikia, kad vėl neapkęsdama savęs, galėčiau plika, skaudančia širdimi kurti viską iš naujo, tik šį kartą tvirtai.

Kažkoks mėšlas čia, galima taip ir išprotėti... išprotėti.. išprotėti... išprotėjau

Nupirk mane.

Jei manai, kad aš nuoširdi, tuomet aš juokiuosi, nes tu nesi teisus.

Aš niekada nesu nuoširdi, ir tai sakau labai nuoširdžiai.

Nežinau, kas yra jausmai. Kas yra meilė. Niekada to nežinojau ir dabar nežinau. Jei kas nors yra, tai tik kvailas prisirišimas, nieko vertas.

Nemoku verkti, bet norėčiau, kad kas nors mane pravirkdytų, nes jaučiuosi kaip senas apsamanojęs akmuo.

Mano pasaulis nesi tu. Ir mano gyvenimas nėra vien tik tu. Aš niekada nebūsiu nuo kažko priklausoma, priklausoma nuo kito žmogaus. Išliksiu ištikima tik sau.

Meldžiu Dieve, stiprybės, praeiti sunkius gyvenimo etapus.

Jei mirštanti savo noru dar galėsiu pamatyt paskutinį žmogų - nenoriu nieko matyti. Paleiskit tik kokią gražią dainą, aš užsimerksiu, maloniai iš skausmo numirsiu. Vargas tiems, kas mane mylės. Kančia ir vargas. Gaila man jūsų.