Šiandien. Šįvakar. Šiąnakt. Rytoj. Poryt. Tiek tos laimės atseikėta. Bet ačiū ir už tiek.

Ir kasdien vis mažiau ir mažiau... =)

Saulė. Tegu taip ir būna - be lietaus, be šalto vėjo, be piktų minčių ir blogų sapnų. Tegu tik būna.
Pirmadienis. Iki penktadienio liko nedaug. Ir kasdien vis mažiau ir mažiau.

Gegužė baigiasi. Laukiam birželio. Kaip ir prašviesėjimo virš galvos - saulėto dangaus ar bent jau tavo sparnų...

Pasilinguodama pasisiūbuodama... per gyvenimą.

Jei tik dienas būtų galima prastumti taip pat greitai, kaip kalendoriaus žymeklį plastiko juostelėje.
Jei tik žmogui nepabostų valgyti pusryčiams vien dribsnius su pienu.
Jei tik nepavargtum nuo mokslinių tiesų, kurių kažin ar prireiks gyvenime.
Jei tik galėtum užsakyti saulę bent vienai savaitei.
Jei tik nereikėtų mokėti įvairių sąskaitų ir stypsoti banke ilgoje eilėje.
Jei tik.

Vasara prasideda birželį, avinai, jūs. Bent jau turėtų.

Lietaus dvelksmas ir jokios vasaros. Tik žinojimas, kad už debesų visada šviečia saulė.

Pikta ir susivėlus. Pavargus pati nuo savęs, nuo žmonių, kurie šalia. Ir nuo neišmatuojamo laiko gilumo. Nuo mažų ligų. Nuo plazdančios širdies. Tebūnie.

Manęs nėra. Išėjau po lietų pasivaikščioti, kad parsineščiau balas į namus ir patiesčiau jas šalia Mėlnragės smėlio... po mano lova..
Išgirsk lakštingalas pro mano langą.