Guočių tiltais ateina ruduo- nemanykit ,kad vėjas paseno.
Jis nušiuro tiktai–mes su juo iš laukų į gatves iškeliavom.
Ne mėšlavežis čia, tik šalna, šįsyk šnervėse užėmė kvapą –
Rytas liko kažkur o greta  mūsų varganas luotas lingavo.

Gervių klyksmą išgirsti gana -o po to pasiruošti išskristi
sirpsta uogos delne, kai rugsėjį šermukšniais matuojam...

ne[b]alsuoju

Vakar buvo diena – buvo rytas be vėjo
Ir varvėjo kažkur žalsvo klonio migla
Ji užuolaidų nytėmis gludo prie slėnių
Pakaruokliais vorų griežė svirtis sena

Rodos niekas nelaukė , rodos grįžti norėjo
Sidabriniais nušiurusio miego sapnais
Tik laivelis šįsyk lango jūrą išgėręs
Ties rytojaus diena kranto ieško skaidraus

vakar buvo diena

įdomu, ar būna įdomu

tėvas tąsyk norėjo girdėti,

kad vakaro saulė varinė,

kad leidžias

į žemę

už Ervino slėnių -



mudviem rankos tik ryžių šluotelės,

kai žvelgiam

į tėvą.



norėjo girdėti tą kartą varinį,

ten lijo -

gal sorų kruopelėm,

kad lijo per naktį.



mudu kadrai begarsio

volelio.



tėvas kartą pasakė į ausį,

kuždėjo per sapną,

pro ūką

- jūs medžiai, jūs medžiai



mudu augom vienodai -

tu atžalas vaisiams,

aš vilkaūglius stiebiau.

niekuomet negrįšiu

taip trūksta kartais gero [n]oro

tik ne aivas

tyloj dangaus kraštelį nužvelgiu raudoną...