tekstas

Kai nubusi iš miego šį rytą sapnų pakylėta
ir nerasi manęs nes mėnulis nudilęs iš lėto 
apie šėlstančią pūgą neliks nieko balto lytėto
skersas vėjas nurims akimis nutylėtas

Tebūnie tai migla mano nuodėmių fronto
tebūnie atmintis banali upės vingiams dumblėjant -
kelio tiesė kreiva šalia sąmokslo stringa
Kuo esu tavyje? Gal žaltys apgaulingas?

šviesa

Dabar  gūsingas vėjas
Ir pragiedruliai
Dar kartą rytuose
Nulems vėjuotą

Ciklonai
Link rytojaus plukdo
lietų

lyja

jaučiu didelę audrą

aš upelio skydas

Šių dienų niekšybės -
be miego,
tai tylintys šunys--

nemunėjimas nėra madingas. tai tik ilgesys upelio.

Suskirdo lūpos –
Trapūs vėjai braido
Po ledo pievas rymulių lauke
Atskrido angelas –
Sparnus iškėlęs
Bet nieko man iš to
Esu kare...