visas pasaulis
gerumu lipdytas

tai kam kalbėti. galima tylėti.

akmenų valdovas

spintose lopetos

Atgultų vakaras tamsias akis užvertų
į delnus įniršio nukristų spalio lapai
ir išlydėtum rodos vėl save anapus –
nukaršusias mintis, nublukęs būtų paltas.

Ramybė čia ilgam perniek užkliūtų
ir dvelktų samana pernykščio meto,
kuo praregėtum nors dantyti klonių
margi miražai į tave įslinko?

žiedai -
pro įskilą akmens

laukiu. laikas tiksi į niekur.
kartais skalija šunys nuo sodžio.
ir einu. taip atrodo vienodas.
švarkas lyjant nutirpo.
ir dabar liksiu nuogas.

uždenki akis nors miglos vualiu