Tik dalys sudaro visumą, jei trūks bent vienos.., be to man laikas bristi į jūrą, ten gerai miegasi..ten laivai šnabžda istorijas...dugno laivai, o per kojas šliaužioja jūrų žvaigždės. Rytais vanduo taip nuskaidrėja, kad matosi tikrosios..- Ko daugiau norėti?:) Dar rytais girdisi, kaip žiovauja rykliai ir barškinasi kuojos, vietoj katino atrieda mažas jūrų ežiukas, o arkliukas.., arkliukas iš viso yra stebuklas, jis tarytum neaikštingas pegasas, kuriam viskas gerai, viskas, ko neparašai...ir tyla, begalinė ošiančio vandenyno tyla..
* * * * * * * *

Tsakėts kaip ats moku potkinti! -Tsu tspalvomits!!

£

miego koma..

sutikau genijų šiandien
traukiny,
buvo maždaug šešerių,
sėdėjo šalia manęs,
ir kai traukiniui
važiuojant pakrante pirmyn
atsidūrėm prie pat vandenyno,
abu sužiurom pro langą,
o tada
jis pažvelgė į mane
ir pasakė:
„negražu.“

ir aš pirmą kartą
tai
supratau.

Charles Bukowski

Lietus plovė Glazgą; stabtelėję perjungti pavarą

pastebėjome jį atsiskyrusį, bet smagų Anieslande,

apsimestinis džiaugsmas, manėme, skverbiasi

pro gynybines linijas, kur baimė telkias.

Ietys taip tamsiai žėravo, lyg priverstinai

vėl susiglaudusių karių gretos, bet jis nepaliovė

rašęs kabliu žliuginam apsiaustui pakabinti, kurį

išdžiovinęs tuojau apsisiaus. Kirai raikė tas daugiaaukščių

namų uolienas, žiūrėjome, kaip susikaupęs

juos sekiojo, matėme, kaip jie laviravo, girdėjome,

kaip klykavo apie neregimą jūrą, kurią užuodė

ir apie žuvies baltumo laivus, išilgai kurių laigė

nors iš tiesų jis tik sapnavo apie jų laisvę,

apie laisvę be kaltės ir be baimės.


Edwin Morgan

Jei visi graužtų trauklapius, nuolatos - ligonių nebebūtų.

Pitagoro pievos

Jei visi graužtų trauklapius, nuolatos, - ligonių nebūtų.
Pitagoro pievos.

V.Dauniui

Sąvartynas, aplink sąvartynas,
Tai iš kur sąvartyne žmogus,
Toks - lyg miręs - bebalsis ir tyras,
Kuris mirdamas tikis nubust?


Knygų dulkės, aptriušusi sofa.
Viskas laikina šiam kambary.
Viskas žema, kas žemėje sopa.
Viskas trupa, ką rankoj turi.

Ir nereikia aistrų, ir nereikia
Net namų, jei tėvynę turi,
Jei saugus gyveni jos pakraigėj
Šalia Dievo - erdvės vidury.

Atminimuose apskritas stalas,
Dulkės, apskritu lempos gaubtu
Į žodžius nuvilnijančios, baras,
Nesutardamos, kaip ir kur tu.

Apskritimas įtrūkęs, įtrūkęs
Žiedas, saugojęs mus nuo šviesos,
Nes sugerdavęs šviesą. Kaip rūdys
Ta šviesa. Ta, kita, nerūduos.