Lietus plovė Glazgą; stabtelėję perjungti pavarą
pastebėjome jį atsiskyrusį, bet smagų Anieslande,
apsimestinis džiaugsmas, manėme, skverbiasi
pro gynybines linijas, kur baimė telkias.
Ietys taip tamsiai žėravo, lyg priverstinai
vėl susiglaudusių karių gretos, bet jis nepaliovė
rašęs kabliu žliuginam apsiaustui pakabinti, kurį
išdžiovinęs tuojau apsisiaus. Kirai raikė tas daugiaaukščių
namų uolienas, žiūrėjome, kaip susikaupęs
juos sekiojo, matėme, kaip jie laviravo, girdėjome,
kaip klykavo apie neregimą jūrą, kurią užuodė
ir apie žuvies baltumo laivus, išilgai kurių laigė
nors iš tiesų jis tik sapnavo apie jų laisvę,
apie laisvę be kaltės ir be baimės.
Edwin Morgan