Valdemaras Kukulas

V.Dauniui

Sąvartynas, aplink sąvartynas,
Tai iš kur sąvartyne žmogus,
Toks - lyg miręs - bebalsis ir tyras,
Kuris mirdamas tikis nubust?


Knygų dulkės, aptriušusi sofa.
Viskas laikina šiam kambary.
Viskas žema, kas žemėje sopa.
Viskas trupa, ką rankoj turi.

Ir nereikia aistrų, ir nereikia
Net namų, jei tėvynę turi,
Jei saugus gyveni jos pakraigėj
Šalia Dievo - erdvės vidury.

Atminimuose apskritas stalas,
Dulkės, apskritu lempos gaubtu
Į žodžius nuvilnijančios, baras,
Nesutardamos, kaip ir kur tu.

Apskritimas įtrūkęs, įtrūkęs
Žiedas, saugojęs mus nuo šviesos,
Nes sugerdavęs šviesą. Kaip rūdys
Ta šviesa. Ta, kita, nerūduos.