buvau labai geram "Kontrabandos" koncerte... viskas skambėjo kažkaip naujai, šviežiai... puikumėlis. na, o aš, ką aš. išgėriau 200 gr. brendžio (norėjau daugiau, bet draugė siūlė tik kavos, arbatos ir sulčių, bet tų skysčių be laipsnių aš nenorėjau... ) žodžiu, atsigavau... ;)

.

atlikau kažkokį testą anglų kalba, suprasdama jį ne visiškai. tai, reikės dar padirbėti ir išsiversti tai, kas čia yra.

You are The Moon
Hope, expectation, Bright promises.

The Moon is a card of magic and mystery - when prominent you know that nothing is as it seems, particularly when it concerns relationships. All logic is thrown out the window.

The Moon is all about visions and illusions, madness, genius and poetry. This is a card that has to do with sleep, and so with both dreams and nightmares. It is a scary card in that it warns that there might be hidden enemies, tricks and falsehoods. But it should also be remembered that this is a card of great creativity, of powerful magic, primal feelings and intuition. You may be going through a time of emotional and mental trial; if you have any past mental problems, you must be vigilant in taking your medication but avoid drugs or alcohol, as abuse of either will cause them irreparable damage. This time however, can also result in great creativity, psychic powers, visions and insight. You can and should trust your intuition.

lėtiniai dalykai.

.

skauda širdį (reikšmė - perkeltinė).

.

ai, dar - į bet kokius laiko, laiko tekėimo ženklus irgi žiūriu perdėtai jautriai, pvz., ryte nuvežiau vaiką į darželį, perskaičiau renginuko sklebimą "Sudie, lopšeli.", ir žinot, akyse sužibo ašaros, bet aš didvyriškai laikiausi, neapsiverkiau; arba ieškodama knygos ranfu senas senas pageltusias vaikystės nuotraukas - iš visur visur pulsuoja laikas, gali būti, jog jis ne tik, teka, bet ir atiteka... :) aj, ką aš čia, vis tas sirgimas... :)

.

ir vėl sirguliuoju. pradedu galvot, jog taip turi būti, man taip reikia. pavz., kai esu sveika, lekiu, taškausi į visas puses, gyvenu tik išorėj, noriu tik daryt, o štai, kai susergu, įsiklausau į save, pasaulį, esu perdėtai jautri, verkšlenu dėl bet kokio nieko, viskas mane jaudina, visų prašau atleidimo, išgyvenu mirties artumą ir t.t. kai sergu, esu žymiai labiau susitelkusi, žinoma, rezignuojanti nuotaika, absoliučiai, žodžiu, dugnas... :) bet vis tiek. einu.