.

esu tuščias skambantis indas. tokiais laikotarpiais net nežinau, man linksma ar liūdna...

esu tuščias skambantis indas. tokiais laikotarpiai net nežinau, man linksma ar liūdna...

.

tuštumos veidai kibirkščiuoja
apakti baigiu
nuo to vaizdo galybės
apakti
baltas dienos smėlis srūva
pro mano pirštus
žaluma, žodžiais ir veidais
(juk nieko daugiau ir nėra)

aštrūs tuštumos veidai
kapoja man veidą
ir aš temstu, žvelgdama
į suteliūskuojančią šulinio gelmę,
ir visa nunyra ramybėn
laiko akivarai švelniai ir staigiai
įtraukia tave vidun

nerašai -
dėl to taip ryšku
ir dėl to taip - tylu
nė ženklo

.

na, ir kada tai pasibaigs
tie žavūs tuštumos veidai

.

ir apie ką dabar rašyti
apie sniegą
vasarą
sausrą
lietų
meilę
jausmus
neapykantą
ilgesį
apie ką
aš nežinau
tik svajoju
parašyti kažką
nuostabaus

et,
nepavyko.

.