liūdesys išėjo pasivaikščioti
todėl, kad už lango liūtis
lietus visada yra visa ko
priežastis

tikriausiai ne, negyvenu,
kada prie lango sėdžiu
nes visa, kas galėjo,
atsiskyrė nuo manęs,
net aš pati

.

pasirodo, gandai gali gimti iš nieko, iš visiško nulio...

.

kartais man būna labai gera, nei iš šio, nei iš to, kartais būna labai bloga, priežastis irgi nežinoma, dabar kažkaip gera... :) o kai gera, tai esu labai labai suskystėjus... :) šiandien labai labai graži diena... :) niekur nereikėjo eiti, tai pirkau daigų, trąšų, visur tąsiausi su mažuoju, jis išsireikalavo, kad nevesčiau jo į darželį... labai daug žiūrėjau į savo darželį.
per vasarą svajoju kuo daugiau kartų pajusti skaitymo malunumą ir tuo pačiu pastiprinti savo nusilpusį entelektą. pasimėgauti buvimu gamtoje, gal net paklaidžioti po kokias atokias vietas, pievas, laukus, pamiškes, gal net pajusti tyrų dvasią. gal nuvažiuoti į kokį objektą ar net aplankyti gimines ir kitus. kas dar?
kartais prisiminti.

vietoj spoksojimo į monitoriaus ekraną pradėjau spoksoti į savo bebręstantį gėlių darželį, ir ėmiau rezignuoti... :) viešpatie, bet kaip gera žiūrėti... :) aš tiems augalams jau tikriausiai įkyrėjau, kiekvienądieną apžiūriu po šimtą kartų, rodos, norėčiau vyste išvysti, kaip jie auga... ir net gi mano ėmiau fantazuoti ne apie meilę, ne apie jausmus, net ne apie eilėraščius, o apie savo darželius, mat ruošiuosi plėsti grožio valdas, t. y. išplėšti gerą gabalą sodo velėnos, ir dar labai galvoju apie dekoracijas...

kartais man žodžiai skamba keistai, negaliu patikėti, kad tokie yra, arba jie ima skambėti kitaip, ir nutolsta nuo savo reikšmės, pavyzdžiui dabar emė ir sukeistėjo žodis "visada", jis skamba kaip daiktavardis ...

kad ir kiek beieškotum
visada randi
vienatvę

.

kažkas priartėja ir nutolsta
lieki akis į akį
su horizonto linija

_______________________