lėtai atsikandu juodo šokolado
apsilaižau dar lėčiau liežuvis mėgaujasi
apteka dantenos nosis išsitepa
pebraukiu pirštais per skruostus
ištepu telefoną kalbuosi ramiai su tavim adventas
visai sakau nevalgau ilgiuosi paskambink rytoj jei badu nemirsiu
meluoju velniškai linksma erzint tave

džiaugiuosi sako tavo vergyste
iš stalčiaus traukiu dar vieną plytą
nenoromis atkandu kramtau iš pykčio
kad leidau save nugalėti

rytoj ateini vandens atsineši
tyliai geriam prausiamės mylim
sekundę kiekvieną o aš labiausiai
kol tu išeini melstis už mudu
vos sulaukiu ir kaip išranki kupranugarė
geriu tirštą kakavą su kondensuotu pienu
dideliais gurkšniais iš lėto išsipučiu
kylu nuo stalo kaip iš h. poterio
regiu tu grįžti pamaldusis asketas
priskrendu durys per siauros
ir tu manęs nepastebi palubėje

o kai matai šokolado popierių
brūkšteli atžagariai man protokolą
juokiuos palubėj kol subliūkštu
nukrentu tiesiai į tą popierėlį
kurį tu netrukus paspirsi į paper container
nežinodamas kad ten tokia aš

lėtai atsikandu juodo šokolado
apsilaižau dar lėčiau liežuvis mėgaujasi
apteka dantenos nosis išsitepa
pebraukiu pirštais per skruostus
ištepu telefoną kalbuosi ramiai su tavim adventas
visai sakau nevalgau ilgiuosi paskambink rytoj jei badu nemirsiu
meluoju velniškai linksma erzint tave

džiaugiuosi sako tavo vergyste
iš stalčiaus traukiu dar vieną plytą
nenoromis atkandu kramtau iš pykčio
kad leidau save nugalėti

rytoj ateini vandens atsineši
tyliai geriam prausiamės mylim
sekundę kiekvieną o aš labiausiai
kol tu išeini melstis už mudu
vos sulaukiu ir kaip išranki kupranugarė
geriu tirštą kakavą su kondensuotu pienu
dideliais gurkšniais iš lėto išsipučiu
kylu nuo stalo kaip iš h. poterio
regiu tu grįžti pamaldusis asketas
priskrendu durys per siauros
ir tu manęs neapstebi palubėje

o kai matai šokolado popierių
brūkšteli atžagariai man protokolą
juokiuos palubėj kol subliūkštu
nukrentu tiesiai į tą popierėlį
kurį tu netrukus paspirsi į paper container
nežinodamas kad ten tokia aš

eikit miegoti sakau savo kaktusui katinui vyrui ir žuviai
jie paklūsta iš pirmo žingsnio ir jaukiai rangosi
tiesą sakant žuvis sustingsta prie sraigių namų įėjimo
aš katapultuojuosi tikrinu sienas laukus
ar kažkas bent šiandien gražiai pas mus apsigyveno
gal bent vienas drugys ar kaimynas bei katinas
sako šalia meškėnai ant tako rodosi galvas pakreipę žiūri
medis į kurį antai dėdulė su traktorium buvo girtai įvažiavęs
visai normaliai auga sau kreivas teritorijoj mūsų
tvora pasikreipus kad būtų geriau įžvelgti
kirtimų žmones patrakusiai pliekiančius juodąjį genį
taip prasideda žiemą vakaras malkoms spragenant
šalant kojoms ir protui bandant palįst po kaldra

išsilenki lyg katinas
pradarau langą
žaviuosi kaip skersvėjis šiaušia kailį
vienu žingsniu perskrieji prospektą
nuskini senovinį šviestuvą
su krintančiomis snaigėmis
man tai gražiausia ramybė
po katiniško šėlsmo

suskamba telefonas
murkia į ausį vakaras
išeikim palaipiot elektros laidais
stikle akrobatinis šou
beldžia į lubas kaimynė
nekaltas žvilgsnis
šelmiškai žybteli

vermonto flea-markete pirkau didelę kriauklę
iš seno hipio jis klausėsi rollingų
ant jo stalelio šoko plastikinė gėlė
juokiausi sakiau esu nuo baltijos
jis juokėsi sakė septyni baksai

paparčių viršūnių uogienė lauktuvėms
kratėsi bagažinėje mačiau tik tave
dovanojau tau didelę kriauklę kvailą gėlę ir rollingus
tu desperatiškai mojavai lyja sakei sėskis ir susipažink
nuo tos dienos gyvenome penkiese
gėlė kriauklė tu aš ir susipažink

*
vakar pasiėmiau kriauklę iš kasečių lentynos
ji šimtmetį kalbėjo apie vandenyną
šokį indėnų rate per mugę
raudonus klevus ir sirupą marlboro kaimelyje
kai įlipusi į ąžuolą buvau merė popins
auginanti ožkas taip reikėjo
juodaodžiai vaikai tikėjo
atsivedę mane į valgyklą išmokys naudotis šaukštu
tikėjausi pasakos tęsinio

kriauklė nebeošė
visai nesupratau
pasikeitimo
įjungiau rollingus ir tada
tik tavo balsas jau kitas toks artimas
sukuždėjo čia mes ar gali patikėti
senas hipis pamojavo plastikine gėle
*
vermontas čia pat o tavo balsas visur
ir rankos veda mane stoguotais tiltais iš atvirukų
tu nepažįsti takų bet eini tiesiai į marketą
kur senas hipis juokėsi atsistoji už prekystalio
ir aš be tavęs nebemoku gyventi
*
o dabar
purtau kriauklę
purtau tą didelę kriauklę kalbėti
tu ramiai konstatuoji
iš kriauklės tegirdime supančio triukšmo aidą
tiesiog palik interjerui

ugnis tarška apie mūsų neišmanymą
žarstai nuodėgulius
žarijos skraido tarp mūsų
renki man jas iš plaukų
įsimyliu tą momentą
tu ištiesi ranką
laikas sustoja
tik laužas virpina orą

tik penkiasdešimt žingsnių iki lūžio taško
banga trombonais siaučianti apsups ir nusineš
o mano nuotaiką su kirais vėjas blaško
ir juokiasi praeivis sako šokim į bangas

tik dešimt žingsnių iki valties hemingvėjaus
kur senis traukia žuvį aš pavydžiu jam dangaus
ir tos tylos kurią man kužda kranto vėjas
nes garsiai mes nesakom kas kurį apgaus

tik šiandien aš tyliu rytoj galbūt raudosiu
kai gintarus padovanosi tai kurios nėra
jau vakar aš maniau kad viską atiduosiu
už tavo ilgesį ir ryžtą būti visada šalia

kai būgnais jūra groja ir nuaidi ritmas sieloj
aš pamirštu tą vakarą kai tyliai pasakei
kad be manęs gyventi negali, bet mielas,
tu jau dangaus vartus per muziką atidarei

nusilenkia orkestro muzikantai verkia pušys
iš džiaugsmo nes nėra jėgų skaudėt
susirenku natas nuo smėlio galgi nepalūšiu
kol šį bangų koncertą aš išgirsiu vėl

kūliavirstis
nuo savistabos
prie viešosios nuomonės
šaldytuvo

ilgas lietpaltis
asfaltas
suki vairą
šaižiai pabundu
pilkuma
absoliutas
smelkia
šaltis penktą ryto
neatidarytos kavinės
naktinis klubas po vandeniu

pratisi žingsniai
turėklas kliba
sucypia durys
išriesta katino kupra
šildo tas meilumas
palaimingai
žinau kad netikras

išsilenki lyg katinas
pradarau langą
žaviuosi kaip skersvėjis šiaušia kailį
vienu žingsniu perskrieji prospektą
nuskini senovinį šviestuvą
su krintančiomis snaigėmis
man tai gražiausia ramybė
po katiniško šėlsmo

suskamba telefonas
murkia į ausį vakaras
išeikim palaipiot elektros laidais
stikle akrobatinis šou
beldžia į lubas kaimynė
nekaltas žvilgsnis
šelmiškai žybteli