inercija

eikit miegoti sakau savo kaktusui katinui vyrui ir žuviai
jie paklūsta iš pirmo žingsnio ir jaukiai rangosi
tiesą sakant žuvis sustingsta prie sraigių namų įėjimo
aš katapultuojuosi tikrinu sienas laukus
ar kažkas bent šiandien gražiai pas mus apsigyveno
gal bent vienas drugys ar kaimynas bei katinas
sako šalia meškėnai ant tako rodosi galvas pakreipę žiūri
medis į kurį antai dėdulė su traktorium buvo girtai įvažiavęs
visai normaliai auga sau kreivas teritorijoj mūsų
tvora pasikreipus kad būtų geriau įžvelgti
kirtimų žmones patrakusiai pliekiančius juodąjį genį
taip prasideda žiemą vakaras malkoms spragenant
šalant kojoms ir protui bandant palįst po kaldra