lėtai atsikandu juodo šokolado
apsilaižau dar lėčiau liežuvis mėgaujasi
apteka dantenos nosis išsitepa
pebraukiu pirštais per skruostus
ištepu telefoną kalbuosi ramiai su tavim adventas
visai sakau nevalgau ilgiuosi paskambink rytoj jei badu nemirsiu
meluoju velniškai linksma erzint tave
džiaugiuosi sako tavo vergyste
iš stalčiaus traukiu dar vieną plytą
nenoromis atkandu kramtau iš pykčio
kad leidau save nugalėti
rytoj ateini vandens atsineši
tyliai geriam prausiamės mylim
sekundę kiekvieną o aš labiausiai
kol tu išeini melstis už mudu
vos sulaukiu ir kaip išranki kupranugarė
geriu tirštą kakavą su kondensuotu pienu
dideliais gurkšniais iš lėto išsipučiu
kylu nuo stalo kaip iš h. poterio
regiu tu grįžti pamaldusis asketas
priskrendu durys per siauros
ir tu manęs neapstebi palubėje
o kai matai šokolado popierių
brūkšteli atžagariai man protokolą
juokiuos palubėj kol subliūkštu
nukrentu tiesiai į tą popierėlį
kurį tu netrukus paspirsi į paper container
nežinodamas kad ten tokia aš