Filmukas toks. Gal kas nematė, tai pasdalinsiu.

https://www.youtube.com/watch?v=vVkDrIacHJM

Nusipirkau kelias knygas. Oh. Yra proga atnaujinti seną diskusiją :(((

Atradau, kad RŠK poetai ir fantastai yra labai panašūs.
RŠK poetai dažnai ėdasi kaip šunes, keikia vienas kito kūrinius tol, kol nebeskiria gero kūrinio nuo blogo. Jei ršk poetui pasakysi, kad parašei Š. - jis pagalvos, kad turi omeny šūdą.
RŠK fantastai irgi neskiria gero kūrinio nuo blogo, nes tol vienas kitą giria, kol šis suvokimas išnyksta. Arba nė neatsiranda. Jei ršk fantastui pasakysi, kad jis parašė Š., tai jis pagalvos, kad turi omeny šedevrą.

Net nežinau, kas blogiau. Tai yra, kas geriau.

Kovo 11 Lesote švenčiama Karaliaus Mošvešve Pirmojo diena.

Lorem ipsum

pakartota 50K kartų įgyja kažkokią prasmę... Kaip ir bet kuri kita...

Šiandien Rūdninkų parkelyje regėjau poetą.
Jis sėdėjo ant suoliuko prie žaidimų aikštelės. Dešinė jo ranka laikė dviem pirštais rašiklį, o alkūne spaudė bloknotą prie kelių. Kairioji gi kelnėse leidos ieškoti esmės, ėgi lakstančios akys svajojo kaip čia įsiprasmint į kokią praeinančią ir nusirengiančią moterį. Prošal nuskubėjau, nelaukęs.

Sekasi tai Klaipėdai. Ten būna Benas Šarka...

Velykos praėjo, pautai sveiki, ko daugiau reikia?
God is in the house, karoče...
https://www.youtube.com/watch?v=eo1WmgB9WBI

Mano striukė labai mėgsta visokius niekniekius - prisikrauna jų pilnas kišenes. Vakar, po pabuvojimo rūbinėje, mano vargšė sriukė neteko paprasto pieštuko Koh-i-Nor, padrožto, su trintuku gale, bei pakelio prezervatyvų. Pažiūrėjęs į rūbininkę niekada nepasakytum, kad ji dar ir rašo.
Tai va, nereikia spręsti iš pirmo žvilgsnio. Genialūs literatai gali glūdėti visiškai neįtikimose vietose. Mūsų tarpe, taip sakant (excuse my French).

Vilnius keičiasi. Vilnius išvažiuoja iš LT. LT suvažiuoja į Vilnių. Vilnius turi stiprų skrandį, dar suvirškina naują mėsą, bando ją perdirbti, bet jos, matyt, per daug ir per trumpai ji užsibūna. Dažniausiai viena karta.

Atrodytų, toks paprastas dalykas - marozas. Visai nekomplikuotas. Durnas ir plikas. Tačiau iš tiesų - indikatorius.

Vilnietis niekada nepasakys "marozas". Nes vilnietis, moka mažiausiai keturias kalbas - savo miesto kalbas - ir jam aišku, kad yra tokie ir kas tokie yra otmorozkai, jis su jais augo viename kieme. Tai tie, kurie  plikai skusdavosi makaules, nenešiojo kepurių, todėl jiems nušalo smegenys, tad taip iš rusiško žodžio "отморозок" (ta prasme nušalėlis, su tam tikru durnumo ir žiaurumo atspalviu, be to, pagal sąskambį su мразь dar ir niekšas) atsirado sulietuvintas otmorozkas. Nors otmorozkas pagal kalbos požymį į porūšius neskirstomas, visi jie vienodi.

Išgirdęs žodį marozas galėjai būti tikras, kad tai Telšiai kokie, ar Biržai, ar koks kitas panevėžys. Dabar taip nebėra. Marozas atvažiavo kartu su kt. LT ir Vilniuje įsikūrė.

Ne, aš nieko tokio nenoriu pasakyti. Natūr procesas, taip ir turi būti, taip ir bus, tai, kas natūralu, nei gerai, nei blogai, tai tiesiog yra. Anksčiau vilnietiška kalba po truputį plėtė savo teritoriją. Dabar - atvirkščiai. Tai geriausias indikatorius, kad Vilnius išvažiuoja.
Man tik įdomu - kaip atrodys mano miestas dar po 20 metų?