Marozo klausimu

Vilnius keičiasi. Vilnius išvažiuoja iš LT. LT suvažiuoja į Vilnių. Vilnius turi stiprų skrandį, dar suvirškina naują mėsą, bando ją perdirbti, bet jos, matyt, per daug ir per trumpai ji užsibūna. Dažniausiai viena karta.

Atrodytų, toks paprastas dalykas - marozas. Visai nekomplikuotas. Durnas ir plikas. Tačiau iš tiesų - indikatorius.

Vilnietis niekada nepasakys "marozas". Nes vilnietis, moka mažiausiai keturias kalbas - savo miesto kalbas - ir jam aišku, kad yra tokie ir kas tokie yra otmorozkai, jis su jais augo viename kieme. Tai tie, kurie  plikai skusdavosi makaules, nenešiojo kepurių, todėl jiems nušalo smegenys, tad taip iš rusiško žodžio "отморозок" (ta prasme nušalėlis, su tam tikru durnumo ir žiaurumo atspalviu, be to, pagal sąskambį su мразь dar ir niekšas) atsirado sulietuvintas otmorozkas. Nors otmorozkas pagal kalbos požymį į porūšius neskirstomas, visi jie vienodi.

Išgirdęs žodį marozas galėjai būti tikras, kad tai Telšiai kokie, ar Biržai, ar koks kitas panevėžys. Dabar taip nebėra. Marozas atvažiavo kartu su kt. LT ir Vilniuje įsikūrė.

Ne, aš nieko tokio nenoriu pasakyti. Natūr procesas, taip ir turi būti, taip ir bus, tai, kas natūralu, nei gerai, nei blogai, tai tiesiog yra. Anksčiau vilnietiška kalba po truputį plėtė savo teritoriją. Dabar - atvirkščiai. Tai geriausias indikatorius, kad Vilnius išvažiuoja.
Man tik įdomu - kaip atrodys mano miestas dar po 20 metų?