Šiandien Rūdninkų parkelyje regėjau poetą.
Jis sėdėjo ant suoliuko prie žaidimų aikštelės. Dešinė jo ranka laikė dviem pirštais rašiklį, o alkūne spaudė bloknotą prie kelių. Kairioji gi kelnėse leidos ieškoti esmės, ėgi lakstančios akys svajojo kaip čia įsiprasmint į kokią praeinančią ir nusirengiančią moterį. Prošal nuskubėjau, nelaukęs.


A Puokas








