Jauciuos labai pavargusi. Bet ne kunu, o vidumi. Mane issekino nuolatinis kovojimas su praeitimi. Man sunku guosti kitus kai pacios visuje sedi eziukas is vos tik as pajudu jis mane zudo. Man reikia demesio, supratimo, meiles, silumos.
Sianakt labai ilgai nemiegojau, tevu nebuvo namuose, tai ilindau i ju lova ir isijungusi muzika pragulejau iki ryto. Stebejau pro langa kaip atejo rytas, jis mane paeme uz rankos ir nuvede i prisiminimu karalyja. Ten sutikau Mariuka. Papasakojau jam savo gyvenima be jo, isivaizdavau ka jis atsakytu, lupomis isdziovindamas mano dregnas nuo asaru akis. Si naktis man buvo sunki, sianakt pries 2 metus as ji praradau. Tiesiog taip paprastai, tai buvo salia, tai jo nera.
As jau apsipratau su ta mintimi, kad jo nera ir nebus salia. Daznai susimastau, gal tai nebuvo meile, kaip mudu galvojom, man atrodo, kad tai buvo tik prisirisimas, stypri draugyste.
Kartais tiesiog noriu atitolti nuo zmoniu, likti viena, gailetis saves, bet zinau, kad tai nera gerai todel stengiuos ta jausma paslepti kuo giliau sirdyje.
As esu toks zmogus, kuris savo skausma laiko savyje, kai man bloga as bandau nuraminti kita, tarsi pati niekad nekenciu.
Daznai uzsidarau kambaryje, arba atsisedu vonios kambaryje prie veidrodi ir verkiu, pasakoju savo atveizdui savo nelaimes, islieju liudesi, verkiu tarsi buciau mazas vaikas is kurio ateme zaisla. Niekas manes nepaguodzia, niekas nepasako, kad neverkciau,niekas neapkabina, nepaglosto galvos ir nepabuciuoja. Visi mano, kad esu tokia asmenybe kokia bandau pasirodyti viesai, bet is tiesu visiskai atvirksciai.
Draugai vis kartoja, kad esu grazi, faina, bet kam tai rupi, kam tie zvilgsniai einant man gatve, kam???Vis vien niekas manes nepriima rimtai. Viskas baigiu rasyt, nes vel pravirkau, o siandien neturiu verkti.

dabar esu mokykloje. Anta diena mokausi. Nusprendziau pasitemt su mokslais. Dabar galvoj tik mokslai, mokslai ir dar karta mokslai. Siandien eisiu i baseina ir gimnastika. reikia kazkaip trenere nuraminti, kad isejau is sportines grupes.
Klasiokai sako, kad labai pasikeiciau, tapau linksmesne, vel pradejau juokauti, bendrauti kaip aksciau. Be to, pakeiciau savo isvaizda, jau nesu ta pelyte po sluota, uzteks, busiu tokia kokia noriu buti.

Vel sauleta diena. Kai lyja nesinori kisti nosies net i balkona, o kai karsta, tai nesinori eiti i ta kaitra.  Ryt manes laukia didelis ivykis mano gyvenime. Net neisivaizduoju ka apsirenkti, kaip pasidazyti, kaip ten nuvykus elgtis. Man baisu.
Siandien, kai tvarkiau savo stalcius, radau senas savo nuotraukas kurios man grazino prisiminimus, asaras ir nerima. Bet bandau viska pamirsti. Nieko nekaltinu, kad mano gyvenimas yra grynas sudas, as pati tame kalta. Nesugebu dziaugtis tuo ka jau turiu ir galiu tureti.
Perskaiciau Aivaro novele. Skaityti buvo sunku, nes zinojau apie ka jis raso. Tokia novele galetu parasyti tik zmogus isgyvenes daug skausmo. Zinau, kad jis vis dar kencia, zinau, kad jam negaliu ne kuo padel, nors labai noriu. Noriu, kad jis vel myletu, kad vel butu vaikuciu, kuris sar nezino gyvenimo skriaudos. Atiduociau jam visa savo dziausma, visus linksmus gyvenimo momentus, visa savo juoka, visa meile ir pasiimciau is jo skausma, nerima, pykti, skriaudas, kad tik jis butu laimingas ir visada sypsotusi.

Dabar perskaiciau visa savo dienorasti. jokiuos, nes man juokinga, kad buvau tokia bukagalve ir galvojau, kad meile yra toks lengvas dalykas, kad vel pamilti yra lengva. Ne! Netiesa! Meile...tai labai sudetingas dalykas...

Neseniai sapnavau viena sapna. bet man atode, kad tai realybe. Stoviu as kapinese, laidoja manom artinuosius zmones. As neverkiu, o ziuriu i duobe. Pakelusi akis pries save matau Mariu. Jis tiesiog ziurejo man i akis ir lingavo galva. Man buvo baisu. tai pirmas kartas, po tryju menesiu kai as ji sapnavau . Rodos jauciau jo kvepavima, jo kvepalus. Ne...nebegaliu daugisu apie ji galvoti. Jo nera, o as gyvenu. Negalima gyventi praeitima, as to nebenoriu.kai galvoju apie tai kas buvo, nepastebiu kaip gyvenimas man dovanoja laime. pazadu sau, kad kai sutiksiu zmogu, kuri pamilsiu, praeities net neatsiminsiu, nebegalvosiu apie tai ka nugyvenau. Sian as nusisneku.net labai. Gal del to, kad dabar esu isgerusi, o gal del to, kad pasimeciau savo mintyse. Savyje neberandu saves. beto ir sis notebook kompas yra man neyprastas. ;).Zinau,kad padariau labai daud klaidu kai rasiau, bet neesme, juk rasau sau.

Vasara jau baigiasi. ruduo. kaip as jo nekenciu, bet tiesa sakant laukiu rugseji, nes galbut tada pagaliau pamatysiu JI. Menesio vidury turiu paskambinti trenerei. Neisivaizduoju jos reakcijos kai pasakysiu, kad atsitraukiu nuo gimnastikos ir plaukimo. Bet zinau tai, kad lankysiu baseina, bet tik jau nebe sportine grupe. Visos mano svajones zlunga. Nebedalyvausiu daugiau varzybose, nebejausiu to jaudulio...Fuck.

Dabar esu cia. Nezinau kodel, bet drebu tarsi buciau mylimo zmogaus glebyje, drebu kaip medzio lapelis vejyje. Nejaugi zmogus, kuri pazistu vos keliata menesiu galejo man sugrazinti gyvenima dziaugsma. Pries menesi, kai tau rasiau, maniau, kad jis mane paliko, bet ne, jis yra su manim. As vel pradejau megti dalykus kuriuos seniai jau buvau prakeikusi. Dabar uzmigdama nebegalvoju apie praeiti, apie senus dalykus, nelaimingus nutikimus, o galvoju apie, apie jo siluma. Manau jis yra nuostabus zmogus, tikiuosi as nesuklysiu.

Fuck!Man bloga.Nejaugi gyvenimas turi buti toks???Nejaugi kai uzdegi jame nauja sviesele, ji butinai pavirs zvakes sviesa?Kuri greitai sadegs ir laimes, kurios rodos tau reikia kaip nebuta. Man vel bloga.Vel sirdis sustojo.Ji bijo plakti, nes kai tik pradeda as ja sustabdau, o jei tai ne as tai ji sustoja ilgam.Nezinau kodel esu toks zmogus...Nezinau ka man daryti, kad pagaliau buciau laiminga.Kodel tu palikai mane.Juk zinojai,kad tu vienintelis zmogus su kuriuo budama as nekenteciau. As guodziu save tk tuo, kad tu visada mane stebi is virsaus ir zinau, kad linki man tik visko geriausio, prasau pasakyk ka man daryti.
Atsimenu ta nakti.Ta prakeikta nakti kai sedom i ta prakeikta automobili. Nuo tos akimirkos bijau tamsos.Bijau jos, nes joje kaskart pergyvenu ta pati momenta, vel matau ka pacia masina ir krauja, krauja...Meiluti, man reikia taves, nes zmogus kuriam norejau patiketi sav sirdi, mane paliko. Jis mano, kad nesu geras zmogus.Velniop ta gyvenima.Nebenoriu gyventi ir turbut nebegyvensiu.Kokia prasme, jei vienam esi per kvaila, kitam per jautri, o dar kitam per stora.
Nezinau ka man daryti.Kaip atpazinti zmoguje meile,o ne apgaule. As per daug kentejau ir daugiau nebenoriu.Nebenoriu jausti to gumulio viduje, nebenoriu verkti...As noriu nors akimirkos laimes, noriu nors momenta pajausti tikra meile.
Juk nesu kokia apgavike, juk nesu blogas zmogus, juk neieskai kituose naudos.!!As esu tokia kokia esu ir nesikeisiu.
Gyvenime neturiu zmogaus idealo, o gal taip ir yra geriau. Nepateikiu zmogui savo reikalavimu, priemu ji toki koks jis yra.
Atleisk, kad rasau nesamones, bet rasau tai ka galvoju.As turiu teise issilieti. man bloga ir niekam nerupi!!!

As laiminga!!!

As gyva!Kaip tas vanduo upeje, kaip tas paukstis danguje!As gyva ir man to uztenka.Bet ar as laiminga???Tai gyvenimo klausymas.As busiu laiminga, kad ir kiek tai man kainuotu.As vel prazydau, kaip ta lauko gele.Jis yra cia, salia.As jauciu jo kvepavima, lupas, rankas, zodzius.Jis cia ir as laiminga.Bet ne!!!Juk tai tik mano iliuzija.Jo nera!Jis kazkur toli...labai toli...As jo nepazistu? Na ir kas!As ji myliu!!!Myliu visa sirdim, kuri bijo issakyt savo jausmus...Jis bus cia...su manim...jis buciuos mane, glamones...Mam reikia jo!!!Jis visas mano gyvenimas...As nevisiskai gyva...Mano kuno dalis su juo kartu...Kur jis- nezinau.Ka veikia- nezinau.Su kuo - nezinau.Tik zinau tai, kad ji myliu!!!
Kodel naktim taip sunku uzmigti? Kodel pries akis visada plaukia kazkieno veidas.Gal tai jis?Gal man reikia jo, kad ramiai miegociau.?Gal man reikalingas jo balsas, jo zodziai, jo aistra!?As isprotesiu kaip tai begedis elgeta lauke.Jis elgetauja, nes reikia pinigu, o as ... as nes man reikia jo!!!Tik jo vienintelio.Mano sirdis silpnai plaka, sako, kad jai truksta dar vienos sirdies...Jai reikia jo sirdies...Bet ar jam reikia mano sirdies, mano lupu, mano balso, glamoniu, aistros, zodziu??? Nezinau ir del to man yra bloga...As kovosiu del egzistavimo.Niekoda nebebusiu tokia kaip ansciau.As mylesiu ir reksiu tai kiekvienam gatves kampe.Reksiu, kad as myliu ji!!!