Fuck!Man bloga.Nejaugi gyvenimas turi buti toks???Nejaugi kai uzdegi jame nauja sviesele, ji butinai pavirs zvakes sviesa?Kuri greitai sadegs ir laimes, kurios rodos tau reikia kaip nebuta. Man vel bloga.Vel sirdis sustojo.Ji bijo plakti, nes kai tik pradeda as ja sustabdau, o jei tai ne as tai ji sustoja ilgam.Nezinau kodel esu toks zmogus...Nezinau ka man daryti, kad pagaliau buciau laiminga.Kodel tu palikai mane.Juk zinojai,kad tu vienintelis zmogus su kuriuo budama as nekenteciau. As guodziu save tk tuo, kad tu visada mane stebi is virsaus ir zinau, kad linki man tik visko geriausio, prasau pasakyk ka man daryti.
Atsimenu ta nakti.Ta prakeikta nakti kai sedom i ta prakeikta automobili. Nuo tos akimirkos bijau tamsos.Bijau jos, nes joje kaskart pergyvenu ta pati momenta, vel matau ka pacia masina ir krauja, krauja...Meiluti, man reikia taves, nes zmogus kuriam norejau patiketi sav sirdi, mane paliko. Jis mano, kad nesu geras zmogus.Velniop ta gyvenima.Nebenoriu gyventi ir turbut nebegyvensiu.Kokia prasme, jei vienam esi per kvaila, kitam per jautri, o dar kitam per stora.
Nezinau ka man daryti.Kaip atpazinti zmoguje meile,o ne apgaule. As per daug kentejau ir daugiau nebenoriu.Nebenoriu jausti to gumulio viduje, nebenoriu verkti...As noriu nors akimirkos laimes, noriu nors momenta pajausti tikra meile.
Juk nesu kokia apgavike, juk nesu blogas zmogus, juk neieskai kituose naudos.!!As esu tokia kokia esu ir nesikeisiu.
Gyvenime neturiu zmogaus idealo, o gal taip ir yra geriau. Nepateikiu zmogui savo reikalavimu, priemu ji toki koks jis yra.
Atleisk, kad rasau nesamones, bet rasau tai ka galvoju.As turiu teise issilieti. man bloga ir niekam nerupi!!!