Pravirkau.Seniai jau neverkiau. kazkodel sirdyje pajauciau tustuma. Kazko jai truksta. Atmintyje iskylo seni vaizdai. Vaizdai kai buvau su savo angeleliu. Jauciuosi menkysta. Man jo truksta labai labai. ... tureciau dziaugtis tuo, kad sian napirkau telefa, kad mokykloje viskas gerai, bet negaliu...sirdute mano tuscia. As pasikeiciau...taip pasikeiciau... jis priverte mane teseti savo pazadus. sakiau jam, kad nusidazysiu plaukus raudonai - nusidaziau, nebelankau baseino- daktarai kategoriskai uzdraude. Vel akys krypsta i venoje esanti randa. prakeikti tyrimai, prakeiktos lasalines. o jis sake, kad myles mane nors ir sirgsiu. Jo meile nebuvo stipri, vos progai pasitaikius jis mane pamirso, o juk kai zmogus myli- kovoja del savo meiles. As bandziau kovot...bendziau...bet jis nenori tos kovos. man tereikia vieno jo zodzio, voeno zodzio "atleidziu" ir as buciau vel tokia kokia buvau. Smerkiu save..

Sian supratau, kad JI yra paskutinis ....kaip jis drista spresti apie kitus zmones, kaip gali juos  zeminti. \niekada nemaniau, kad jis toks...nesigailiu su juo issiskyrusi. tegul ir toliau jiesko tokios kokia kazkada sapnavo...nustojau skaityt jo dnr. man neberupi jo nuomone...

''Dink iš akių."- Ir, rodos viskas baigta.
"Dink iš širdies." - Ir neplaka širdis.
"Prapulk iš atminties." - Ne, šito daikto
Suteikti mums negali atmintis.
............................................................ ............................................................ ............................................................ ............
............................................................ ............................................................ ............................................................ ................tuo viskas ir pasakyta.

MMmiske sian buvo balta balta...einant sniegas kritoant skruostu, akiu, ranku...bet buvo taip malonu...apie nieka negalvojau...tiesiog ejau ir dziaugiausi, kad dar esu gyva...visai neblogai kasryt atsikelti ir sakyti, kad esu Dievuli tau dekinga, kad vis dar esu gyva...aciu...

Jau ketvirta diena svenciu gimtadieni. Savijauta nekokia. Ziauriai pavargusi esu. Mieste kazkoks koncertas, draugams nepavyko mane istempt, noriu normalaus poilsio.. Hrrrr....pavargau nuo visko.

Su sventem. :)

Sian esu girta. nekenciu saves. visada tik skaudinu kitus, o juk to nenoriu. tokiems zmonems kaip man negalima gyventi. nekenciu saves. sako, kad man reikejo tik paguodos, o juk klysta, man reikejo jo piaties jo silumos...juk sakiau, kad  manes visiskai dar nepazista, o jei pazinotu, tai suprastu, kad mano praitas dnr irasas tera tik savotiskas pagalbos sauksmas, kad ji myliu, bet atstumiu tik todel, kad nebutu su tokiu blogu zmogum kaip as. o visi mano zodziai, tai tik tam, kad jis ant manes suyktu, pamatytu kokia menkysta as esu, kad neverta jo. kiti vaikinai...hech...juk jie man net nerupi, nes yra bukagalviai. liksiu viena, neskaudinsiu kitu ir viskas bus gerai...juk vis vien man nedaug liko...tam pradet gyvenima jei jis greitai baigsis. Sian askutiis vakaras kai esu septiniokmete, o kas is to...ryt gimtadienis...atsimenu jis pazadejo man, kad sia diena bussu manim...o as ja pazadejau, kad kartu eisi i mano isleistuves...abu savo pazado neistesim... myliu tave, ir tai tiesa, tiesiog mano meile yra savotiska, ja reikia suprasti...atleisk man...tokia jau asc esu...karoce...einu nusigwersiu ir viskas man bus px.

Po sanatorijos mano gyvenimas labai pasikeite. As pati pasikeiciau. Nusprendziau, kad gyvenimas manes nepageidauja matyti. Pastaruoju metu rasay labai daug eilerasciu, bet ju nepublikuosiu. Visai neblogi isejo, visiskai ne tokie kaip buvo anksciau. Gyvenimo dziaugsmo manes ismoke vienas zmogutis, kuriam esu labai dekinga. Jis mane palaiko, jaudinasi del manes, visada paguodzia, supranta, skiria man daug demesio, o jo man labai reikia, juk esu zmogus, o ne koks gyvulis kuriam metei paest ir viskas. Daznai galvoju apie Aivara. Jo visiskai nebesuprantu. Ir nebenoriu suprasti. Menininka gali suprasti tik menininkas. O as nesu. Maniau, kad jis kitoks, o pasirodo ne, jis toks pats kaip ir daugelis. Garbetroska, nematontis toliau uz savo nosi.Nieko jam nerupi isskyrus pati. Nezinau, viskas ne taip kaip reikia. Sake kad myli mane...jokios meiles nera! Jei myletu,tai mane gerbtu, palaikytu sunkiu man momentu, jam net nebuvo idomu kaip as jauciuosi, ka sake daktarai. O man px... Gyvenimas tesiasi, isgyvensiu, vaikinu aplinkui daug, o uz ji geresniu - milijonai. Cha...arteja mano gimtadienis. pagaliau 18 metuku. Jau gavau isankstine dovano nuo saunaus zmogeliuka - sidabrini zieda. :) Bent tuo dziaugiuosi, kad dar yra nuostabiu zmoniu ir jie yra su manim.

Jachoooooooooo...:)

Nauja diena. Viskas kas buvo, jau dingo. nebera to ka jauciau, to ka mylejau ir gerbiau. Ar as liudziu?..tikriausiai ne...gyvenimas slysta man is po koju...kiek liko man gyvent, daktare, pasakykit... bet tyla, i akis neziuri, tyli...tyli...ir ka man galvot...daug? ar jau mirt?...negalvok apie tai, gyvenk kol gali...o kam...? kad laukciau mirties?...ji ateis, ne..!!!ji jau cia...tiesia man ranko...buria zvolgsniu...ateik...ateik...ji mane kviecia, bet as tyliu...nuleidziu akis...tyliai, vos matant sudreba smakras...pravirkstu...nejau viskas ka svajojau, ka kuriau ateiciau, siekiau savom akim tu dabar palikt...? tai kam as sitiek svajojau? sitiek kentejau? sitiek verkiau? kam gyvenimas mane pagimde? ai...zinau....kad nesciau jo sunkis dalia, kad kenteciau uz ji pati...bet viskas baigias...taip...baigias...ar as verkiu...? prasau neklausk...apkabink ir nuramink, nors nemanau, kad pavyks...sudie...iskeliauju...mirstu...