Sian buvau kino teatre, ziurejau 9-kuopa. Sakis koks sunkus filmas, pabaigoj net verkiau. Ziuredama ji atsiminiau Brigitos vaikina kuris buvo issiustas i iraka kariauti, aciu dievui grizo sveikas. O siaip diena buvo gan sunkoka. Ryt pagaliau grizta tetis is maskvos. Laukiu lauktuviu. :)). Be to, ryt i poliklinika, ziauriai noriu gauti kelialapi i sanatorija.
Einu jau miego, ryt anksti keltis i mokykla.

:)

Negaliu patiket. Mane teigiamai ivertino komisija. Ryt padarysiu nuotraukas, o antradieni bus ju pristatymas. Pagaliau atsiskleide bent vienas mano talentas.

Sian buvau poliklinikoje. Tikiriausiai menesio gale vaziuosiu i sanatorija. Labai noriu, nes ten pasiliko mano linksmiausi atsiminimas. Buvo saunu, vis dar atsimenu kaip bernai nakti, sesutei nematant, praselindavo i musu kambari, isitaisydavo su mumis lovose ir ilgai kalbejomes. Juokiuosi prisiminusi kai karta sesute iejo i kambari ir pamate juos pas mus, bet aciu dievui aukletojai nepasake. Atsimenu kai vos neuzliejom visa auksta kai buvome duse, tada jau buvo problemu. O kaip mes su Ana varydavom nakti arbatos pasidaryt, kokie budavo sesuciu veidai. Hi, hi. Labiausiai man paiko musu miego grafikas - 10 turi buti isjungtos sviesos, 11 jau turim miegoti, o budavo taip - 12 isjungiamos sviesos, 2 jau miegam ir 7 keliames.Ach, kiek daug geru atsiminimu. Visai linksma budavo, tikiuosi, kad si karta bus taip pat.

Labanakt.

Siandien grizau. Bandau atmazgyt visus mazkus kuriuos uzrisau pati to nenoredama. Kodel kartais zmones ne taip supranta mano zodzius. Nejaugi as esu isimtis ir negaliu bent keliata dienu pabut viena. Apie viska pagalvot, pailset, nesinervuoti? Ai, karoce viskas jau uzkniso, kam kramtytiguma jeigu vis vien ja isspjausi ir dar dantis susigadinsi...

Isvaziuoju uz 30 min. Viskas, iki LIETUVA. Kada grisiu nezinau, tikiuosi  kas nors pasiilgs.

Koks kartais nenuspejamas yra gyvenimas ir zmogaus jausmai. Dar uzvakar neriausi is kailio bandydama patikti vienam zmogui, o siandien jau esu visiskai rami. Kam man kazkam listi i akis jei jos uzmerktos. Kam kazka sakyti jei nebusiu isgirsta. Tegu pasaulis man krenta po kojom, o ne as. As pasikeiciau? Ne ! Nieko panasaus. Likau tokia kokia buvau, bet tik supratau, jeigu nedominu zmogaus tai kam man draskyti savo sirdi ir tampyti nervus ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Sian pagaliau nuejau i poliklinika. Viskas puiku, as beveik sveika. Liko kelios proceduros ir busiu tokia kokia buvau anksciau. Nebijosiu, kad pabudusi ryte negalesiu atsistoti, viskas baigta, uzteks tu nesamoniu. Cha! Siandien i viska dedu ir man nusispjaut ka pagalvos tas ar anas, nelisiu daugiau niekam i akis, nemaldausiu nors vieno susikto zodzio! Nusibodo but gerai mergaitei, laikas parodyt savo ragucius.
    -Nerek...
    -As nerekiu!!!

Paskutines dvi dieno buvo labiai sunkios. Noriu nuo visko pabegti, pailseti, neklausyti kitu komentara, pastebejimu ir nepasitenkinimo replikas. Kam kalbel uzuominom jeigu vis vien nieko nepasakai.

Susipykai su mama. Nezinau kaip grazinti jai pasitikejima vienu zmogum. Gal ji ir teisi, tik as esu kvaile ir nenoriu matyti toliau uz savo nosi. Gal viskas yra apgaule? Juk mama man ir tada sake, kad as kentesiu, verksiu. Iki siol atsimenu valentino diena praitais metai.
Nezinau, palauksiu dar kazkiek laiko, tada apsispresiu, nes dabar negaliu blaiviai galvot. "Mama, nenoriu, kad si karta butu taip kaip tada."-Ir vel asaros ir vel bemiege naktis.

Niekada negrąžink meilės tam,kuris jau kartą ją atstūmė...

Sianakt beveik nemiegojau. Sedejau lauke prie lauzo ir zvelgiau i zvaigzdes. Ziurejau ir galvojau, ilgai galvojau apie viska. Visada kritikuoju kitus, o save ne. Tarsi manyje nera trukumu, vakar radau du ir net labai didelius. Galvojau apie ateiti. Svajoju isvaziuot mokytis i Danija. Manau, kad man pavyks. Noriu greiciau baigti mokykla, issikraustyt is tevu buto, tureti savo gyvenima, busta, seima. Hech...mano seima...kaip tai graziai skamba...
Seima...seima...seima...
Siemet man bus 18...as uzaugau, jau nesu ta maza mergaite kuri uzsmauge visus mamos nupirktus visciukus...isrove eziukui keliata adateliu...nukirpusi katinui usus...kysusi cigaretes varlems i burna  ( jos jas ruke:))...padegusi mociutes siena...turejusi beprotiska geisma nuotykiams...sulauzusi vistai koja...jieskamti nuotykiu draugu buryje...buvau paselusi ir labai bjauri mergaite... O kas dabar pasikeite? Nejaugi as rimtai uzaugau? Tikriausiai, juk dabar esu kitokia, bet esu kvaile.
Noriu grizti i vaikyste, nenoriu galvoti apie ateiti, noriu begioti laukais ir metyti savo laimes sviedini iki pat dangaus, noriu zaisti su angeliukais, kuriuos kazkada isigalvojau, noriu laukti svajoniu princa ant balto zirgo ir gelem rankose... Koks nuostabus geliu aromatas kambaryje. Kur tik nepazvelgiu, visus saulegrazos.Jos nuostabios, tai dievu geles. Neseniai ziurejau sereala "Saulegrazos Lusijai", filmas sunkus, kaip ir mano gyvenimas sunkus, o pabaiga nuostabi, kaip ir kiekviename sereale...noriu, kad mano gyvenimas butu kaip filmo pabaiga...
Tiesiog noriu buti laiminga moteris mergaites vidumi...

Tylią naktį žiūriu į dangų
Galvoju apie paslaptingą draugą.
Kas tu esi?
Kur tu esi?
Man tai yra paslaptis.
Gal ją visada ir išliks...