Sian grizau is druskininku sanatorijos "Saulute". Ziauriai sunku man nanuose. Truksta visu. Susiradau be galo daug draugu. Nesenei bandziau issikraut daiktus, bet kiekviena drabuzis, daiktelis man primena patirtus ten nuotykius. Visa laika verkiu, man yra sunku. Nebenoriu matyt savu draugu is miesto, noriu pas tuos kuriuos isigyjau budama ten....

Vaikstau tamsoje, ant savo peciu jauciu menulio svori, visur durus. Tinkteliu viena rankena, kita, dar kita, visos uzdarytos. Vos sustoju, aplinkui tyla, vos pradedu judel visur kazkas snara, aikcioja, aistringai inkscia. Vel sustoju ir vel tyla. Pagaliau randu duris kurios atdaros. Iselinu i kambari, uztraukiu storas raudonas uzuolaidas. Kambari nulieja svelnus seseliai, as blaskausi tarp keturiu niuriu sienu,aplinkui viskas sukasi, pasidaro tansu, nebesuvokiu kur esu, ka veikiu. Kas as? Staiga pro duris zengia vyras. vyras...sia zodis mane glumina... vyras....rodos zodis reiskiantis stipruma, aygrasuma, ziauruma, o jis, tas kuris pries mane yra tik vyra vyriska sirdimi .Nejaugi visa tai kas buvo manyje su vienu jo zodziu, su tuo pasauliu valdanciu zodziu mane atgaivino, priverte pamirsti nuoskaudas patirtas praeityje. Taip, tai ivyko. Atradau save

Paskutiniiu metu neturiu zodziu siam dienorasciui, viska rasau i savo sasiuvinuka. Gal tai ka jauciu, isgyvenuper sias dienas yra per daug man svarbu, kad parasyciau cia ir isdalinciau savo jausmus kitiems. Jie turi buti tik mano, nenoriu su niekuo (isskyrus viena zmogeliuka) jais dalintis. Vat. Busiu uzdara, viska laikysiu savyje.
Penktadieni nepavyks isvaziuot, teks palaukti pirmadienio, tipo kam ten nachaliavu leisti laika savaitgali. Nieko, palauksiu. Bet pagaliau pailsesiu ten nuo visu :tevu, draugu, mokyklos, savo kambario. Mano kambarys, nebegaliu daugiau jame buti, jis mane jau dusina. Pagaliau pasikeisiu baldus, tikiuosi, nes jau nusibodo ta aplinka. Tevas nori is mano kambario isnesti visas knygas, bet as to nenoriuuuuu. Jos man yra mielos, nors vos keliata tik perskaiciau (jei nebutu rusiskai tai butu kita kalba ), o siaip kai ziuriu i jas jauciuosi tarsi tureciau savo bibliotekele. Hech...

Blin, nebegaliu...

Esu rami...visiskai rami...kartais zmones buna daug geresni nei gali nutuokti...Visiesm labos nakties.

Vakar diena buvo labai man sunki. Net nemaniau is mamos isgirsti tokius zodzius. Jos akysi nakti susikroviau daiktus ir isejau is namu. Norejau but viena, apskritai tuo mementu norejau pakelti pries save ranka, bet...nebegaliu, visa nakti verkiau, net Oksi negalejo nuramint. Po velniu, uz ka man taip... Visada stengiausi but gera dukra, nieko nuo mamos neslepdeavau, o ji man ismeige peili i nugara...man skaudu...

Lapkricio 1. Fuj. Kapines, zvakes, geles, baznycia. Ir taip kas met, nesakau, kad man nepatinka sia diena mineti mirusius man brangius zmones, bet nekenciu sia diena eiti i baznycia ir kapines. Visos kaimo mergses buna issidaziusios kaip leles, tarsi eitu i sokius ar naktine gatve. Bernai vis zvilgcioja keistais zvilgsniais, o bobos tik ir zino kaip liezuveis malti. Apziuri nuo galvos iki koju ir apkalba. Kad jas kur...Karoce.

Tu man reikalingas, nes tave myliu...

Nepatysusi meile sako : as tave myliu, nes tu man reikalingas. Patyrusi: tu man reikalingas, nes tave myliu...

Pagaliau ikonkei atsiduriau as pati...:)