Paskutiniiu metu neturiu zodziu siam dienorasciui, viska rasau i savo sasiuvinuka. Gal tai ka jauciu, isgyvenuper sias dienas yra per daug man svarbu, kad parasyciau cia ir isdalinciau savo jausmus kitiems. Jie turi buti tik mano, nenoriu su niekuo (isskyrus viena zmogeliuka) jais dalintis. Vat. Busiu uzdara, viska laikysiu savyje.
Penktadieni nepavyks isvaziuot, teks palaukti pirmadienio, tipo kam ten nachaliavu leisti laika savaitgali. Nieko, palauksiu. Bet pagaliau pailsesiu ten nuo visu :tevu, draugu, mokyklos, savo kambario. Mano kambarys, nebegaliu daugiau jame buti, jis mane jau dusina. Pagaliau pasikeisiu baldus, tikiuosi, nes jau nusibodo ta aplinka. Tevas nori is mano kambario isnesti visas knygas, bet as to nenoriuuuuu. Jos man yra mielos, nors vos keliata tik perskaiciau (jei nebutu rusiskai tai butu kita kalba ), o siaip kai ziuriu i jas jauciuosi tarsi tureciau savo bibliotekele. Hech...