Sveiki visi,

po ilgos ilgos (ilgos) pertraukos naujausias mano kūrinys pagaliau užbaigtas - parašytas, suredaguotas, sumaketuotas ir išsiųstas į interneto knygyną Skaitykle.lt
Kol kas tai rekordinio dydžio darbas (pdf variantas užima apie 520 puslapių) ir pats pirmasis, kuris bus platinamas mokamai.
Labai tikiuosi palaikymo tiek šiam, tiek būsimiems kūriniams.

http://www.skaitykle.lt/e-knygos/fantastika/akmenu-laivas/



Trumpai apie "Akmenų laivą"

Ar pamenate lietuvišką legendą apie piemenį, kuris beganydamas avis surado urvą, vedantį į senų senovėje nuskendusią pilį? Anot legendos, pilyje piemenį pasitikusi labai daili princesė apipylė vargšą turtais ir paleido atgal į paviršių. O netrukus panašių turtų užsimanė ir piemeniui užpavydėję plikbajoriai, kuriems, deja, toks pats žygis užsibaigė visai nesėkmingai.

Tačiau gana legendų. Grįžkime į mūsų laikus.

Skaistė - jauna, guvi šiuolaikinė mergina, kuriai visos legendos tėra dėmesio nevertos pasakaitės. Keliaudama su savo vaikinu Viliumi upės pakrante, ji aptinka urvą, iš kurio sklinda stingdantis šaltis.
Itin atsargi Skaistė būtų greičiausiai palikusi urvą ramybėje, tačiau kamuojamas smalsumo Vilius nesusilaiko.
Nesulaukdama savo vaikino grįžtančio, mergina netrukus netenka kantrybės ir pati leidžiasi į žemės gilumas, net nenutuokdama, jog lenda į pačius tikriausius spąstus.
Taip, dugne jos laukia nugrimzdęs dvaras. Viliaus - nė ženklo, vietiniai gyventojai visai neketina dovanoti jai turtų ir juolab paleisti į paviršių. Negana to - niekas nė neketina atsakyti į jos klausimus.
Pakliuvusi į priešišką ir atšiaurią aplinką, Skaistė ima tyrinėti ją supantį pasaulį.
Iš kur šis dvaras atsirado? Kaip jis nugrimzdo? Kaip jo gyventojai išliko gyvi daugiau nei 500 metų mirtinai šaltame požemyje?
Kaip iš jo pasprukti gyvai ir galų gale - kur yra pats Vilius?


Ši knyga nėra skirta vaikams ir itin silpnų nervų skaitytojams.

Kur prasideda gyvenimas?

Žinau, masinis renginys ir daug triukšmo. Gal kas daugiau iš mano pažįstamų rašykų ten traukia/eina/skrenda/šliaužia/važiuoja?

Šiandien paskubomis peržvelgiau savo pirmą kūrinį, baigtą 2006 metais - "velnių medžiotoją". Pamaniau - kaip gerai, kad nebandžiau jo iškišti kokiam nors Eridanui. Skaityt smagu, prisiminti emocijas irgi smagu, bet tai PRASTAS darbas - ypač žvelgiant iš dabartinių pozicijų.

Visgi supratau vieną svarbų dalyką - velniškai noriu grįžti prie panašaus žanro kūrinio! Tai buvo mano smagiausi rašymo metai, kai linksminausi ne tik aš, bet ir skaitytojai.

Mau

Mau-mau mau

mau...

Maumau

Su Vėlinėm visus, kurie atėjo čionai kūrybiškai mirę.

Suvaikėję suaugusieji, gyvenkime draugiškai.

Katinas.

Rašyke, kiek šiandien puslapių parašei, ką?

Sėdžiu ant kėdutės, žiūriu į ekraną.
Nėr dabar ką veikti, mušu barabaną...

Stebiu savo "desktopą", o jame tiek visokių dalykų primėtyta, dargi paveikslas fone įkeltas su anglišku šūkiu:

"The only way to amass a pile of words into a book is to shovel some every single day. No days off."

Čia tipo man paskatinimas kurti, nekreipkite per daug dėmesio.
Kilusi mintis buvo tokia - ar išdrįstumėt dabar pat padaryti savo "darbastalio" printscreen ir paviešinti jį visiems tinkle? Su visais ten esančiais failų pavadinimais, programų piktogramomis (visi pamatytų, ko nelegalaus turite ir kokius žaidimus labiausiai mėgstate).
Blogiausiu atveju visi pamatytų, kokios nuogos panos (ar nuogi vyrai) fone matosi ir sužinotų jūsų skonį.
Taigi, ar išdrįstumėt?

Visiems turbūt jau nusibodo šitas ryžas katinas, reikalaujantis dirbti, dirbti, DIRBTI ir DAR dirbti su savo kūryba (tarsi ji būtų blogai parašyta, blia...).
Suprantu. Visi juk ir taip rašo idealiai, tik katinas to nesupranta...

Kad ir kaip ten bebūtų, pasvarstykime apie tai, ką reiktų daryti, jog kūryba būtų DAR geresnė.

Kaip žinia, ši svetainė siūlo nemažai paslaugų, iš kurių mums svarbios trys:
1. kūrybos talpinimas
3. kūrybos komentavimas bei vertinimas
2. galimybė nemokamai paskaityti kitų darbus

Jeigu pastebėjote, numeracija sumaišyta vietomis. Iš pradžių tai buvo techninė klaida, bet paskui logiškai pamąsčiau ir palikau kaip yra. Labiau atspindi realią padėtį.

Taigi, kas yra kaltas už tai, kad rašytojai rašo visiškai nesistengdami?
Mano nuomone, didžiąja dalimi kalta pati svetainė. Kiek mažesne - patys rašytojai, o suvis mažiausia - visi kiti.
Svetainės kaltė slypi tame, kad už nuolatinę blogą kūrybą nėra numatyta jokių sankcijų.
Už pastangas mes gauname teisę vertinti kūrinius, teisę balsuoti dvigubais balsais, galų gale - teisę nemokamai naudotis taškais ir administruoti.
O ką gauname už nesistengimą?
Visiškai nieko. Išskyrus kelis abejingus komentarus - bet čia jau ne svetainės kaltės reikalas. Svetainė yra bloga tuo, kad skatina besistengiančius, tačiau nebaudžia jų už apsileidimą. Gyvenime šiais klausimais problemų kažkaip nekyla - užtenka nuleisti rankas ir pinigų sąskaitoje kaipmat nebėr.

Dabar apie priemones...
Teoriškai, rašykų svetainę keisti jau per vėlu. Praktiškai, žinoma, bandyti visada galima, bet niekas nebandys, todėl ir mano visi šie pasvarstymai liks tik teorijos lygmeny.

Įsivaizduokime svetainę, kurioje, kaip ir gyvenime, karma galioja į abi puses. Jeigu stengiesi - tavo padėtis gerėja. Jeigu nesistengi - prastėja. O jeigu stagnuoji - tiesiog visi tave pralenkia. Kaip tą pasiekti?
Produktų šiam patiekalui reikia visai nedaug - aktyvių rašytojų, aktyvių komentatorių, naujoviško kūrinių vertinimo mechanizmo, reitingavimo pagal pasiekimus, žiupsnelio konkurencijos ir... botago.

Su pirmaisiais dviem produktais viskas aišku. Iš karto pereikime prie naujoviško kūrinių vertinimo.
Kad vyktų kokybiškas reitingavimas, pirmiausiai reiktų ne tik plėsti penkiabalę sistemą iki dešimtbalės (ji daug tikslesnė), reiktų dar viešai rodyti bendrą pasiekimą skaičių pavidalu.

Tarkime, kūrinys gauna tokius įvertinimus:
1 vartotojas: 6 balai;
2 vart. : 8 balai;
3 vart. : 7 balai;
4 vart. : 6 balai;
5 vart. : 8 balai;

Vidurkis: 7 balai;
Bendra: 35 balai (5 balsai)

Taigi, turime tris skaičius, kuriais galima įvairiai operuoti - balsavusiųjų skaičių, vidurkį ir balų sumą. Kaip juos efektyviai panaudoti?
Pirmiausiai padarykime taip, kad svetainė pradėtų kūrinius reitinguoti pagal balų sumą. Gudresnieji kaipmat pastebės loginę skylę ir puls ja naudotis - net ir surinkus 40 kuolų, kūrinys vis tiek bus pirmesnis, nei tas, kurio balus ką tik rinkom, ar ne?
Kad taip nenutiktų, kaip saugiklį naudojame vidurkį. Pirmiausiai išreitinguojame kūrinius pagal vidurkius, o tada - pagal sumas. Gausis įdomus dalykas - kūrinių išsisluoksniavimas pagal vidurkius. Turėsime pirmas ir paskutines vietas daugiausiai dešimtukų surinkusių kūrinių tarpe, po to - daugiausiai devintukų ir t.t. - pačioje apačioje rasime minėtą kūrinį, surinkusį 40 kuolų. Jis bus užėmęs garbingą pirmą vietą... kuolų regione.
Ar kuris nors iš jūsų norėtų leistis į neišmatuojamas gilumas paskaityti to "prizininko"?

Kodėl aš iš viso užsiminiau apie tas balų sumas?
Šioje vietoje prisiminkime apie rašytojo pasiekimus. Balų suma labiau atspindi kūrinio pasiekimą nei vidurkis, nes tas skaičius papildomai parodo ir lankytojų susidomėjimą kūriniu.
Tarkime, 9,5 balo vidurkis gali būti pasiektas panaudojus vos du vertinimus. O kūrinys, turintis 9,5 balo vidurkį IR 243 balų sumą jau parodo, jog jis ne tik aukštai vertinamas, bet ir daugiau gerbėjų turi. Tas didelis skaičius gali labai pasitarnauti tiek rašytojui tiek... botago mechanizmui.

Pamenate, kalbėjau apie nuobaudas?
Tarkime, rašytojas už savo pirmą kūrinį gauna 6,5 balo ir surenka 122 balų sumą.
Šioje vietoje įveskime paprastą taisyklę - kitas to paties rašytojo kūrinys PRIVALO būti geresnis arba bent tame pačiame lygyje. Mes pasiūlome du kelius - progresą arba stagnaciją. Trečias kelias yra regresas. Taigi, trys variantai, galėtų būti ir trys ženkleliai prie rašytojo vardo - "šitas bičas stagnuoja", arba "šitas bičas dabar progresą daro". Blogiausiu atveju - "bičas dabar mala š***".

Tarkime, jog po savaitės rašytojas įkėlė naują darbą ir jo rezultatai paliko tokie:
6,3 balo ir 104 balų suma.
Šiuo atveju, sistemą galima priversti padaryti įdomų dalyką - paimti ir visą accountą išmesti velniop. Be gailesčio. Su visa kūryba. Maždaug - IF (bičas nesistengia), THEN DELETE.

Na gerai, pajuokavau. Taip žiauriai nereikia. Turbūt supratote, kad jeigu būtų įgyvendinta  pirmiau paminėta sistema, visi bijotų kelti savo antruosius kūrinius ir tiesiog sėdėtų apsikabinę tą vieną vienintelį, stagnuodami per amžių amžius. Labai reti vienetai drįstų kelti antrą kūrinį. Visi kiti tiesiog klonuotųsi ir mestų iš naujo "pirmuosius bandymus".

Kad taip nenutiktų, bausmė turi būti truputį švelnesnė, tačiau vis dar pakankamai griežta. Tarkime, antruoju kūriniu nepasistūmėjus į priekį, vartotojas priverstas visą laiką regėti atmintinę, vos tik įsijungia svetainę. Toje atmintinėje - praktiški rašymo patarimai žaliems. Tokiam vartotojui galėtų savaitei užsirakinti kūrinių talpinimas. Savaitės turėtų užtekti parašyti normaliam darbui ir svetainė vartotojui tą laiką geranoriškai suteiktų. Na ir dar kokia nors šlykštynė, kurios nesugalvoju. Sugalvokite patys, kuriuo būdu norėtumėt būti nuplakti.
Esmė - skatinti konkurenciją.

Štai tokie mechanizmo pagrindai. Žinoma, tai nėra visas mechanizmas - šis aprašymas neaprėpia apsaugos, kaip išvengti sukčiavimo. Bet jeigu toks dalykas būtų kuriamas, aš neabejoju, kad galima labai puikiai sugalvoti apsaugas ir svertus visiems sukčiavimo atvejams. Galų gale, rašykuose administracija su visais elgiasi labai švelniai ( jūs tikriausiai nė vienas nematėte tikro, įsisiautėjusio admino, besilaikančio nuostatų paraidžiui ir be kompromisų?..).

Grįžkime iš įsivaizduojamos svetainės į rašykus.
Kaip jau sakiau - čia tokius dalykus suorganizuoti jau per vėlu, bet... norėtumėt pabandyti tokį žaidimą? Tarkime, rašykuose atsiranda mažytis svetainės prototipas pavadinimu "Laukiniai Vakarai", rodomas tituliniame puslapyje ir visi gali jame registruotis, o tame prototipe viskas vyktų taip, kaip čia surašiau?
Tik mažas pataisymas - jeigu tame prototipe jūsų antras kūrinys surinktų mažiau balų už pirmąjį - jūs būtumėt išmestas iš ten be teisės sugrįžti (mua-haha-ha-ha...)