... per metus yra normaliai daug.

Sakoma, jog garsūs žmonės gali netyčia suteikti įkvėpimo, jeigu su jais pabendrauji. Nors šiuo atveju labiau tiktų pasakymas, jog net iš garsių žmonių klaidų galima pasimokyti...

Taigi, mokausi ir dėstau problemą bei jos sprendimą:

* * *

Rašykuose nuo neatmenamų laikų egzistuoja viena rimta problema.
Maždaug, ateina naujokas fantastas su savo kūriniu ir paprašo nuomonės, kritikos ir gerų balų (dažniausiai - TIK gerų balų).

Tada jis mums pateikia savo (jau parašyto) romano pirmą skyrių...
Ar pamenate savo reakciją? Na, maždaug kai žiūri it ožys į naujus vartus ir nežinai, ką su tokia (parašyto) romano ištrauka daryti?

Tada pamėgini tokiam rašytojui paaiškinti, jog jam būtų daug geriau pradėti nuo trumpų kūrinių. Atsakymo į tokius pasiūlymus dar nesulaukėme nė karto. Juk pastebėjote, jog mus visada šeria šleivai parašytų romanų skyriais, tiesa? Tai va.

* * *

Tad štai idėja būsimai naujų kūrinių kritikai.

1) Jeigu naujokas įkelia savo (parašyto) romano pirmą dalį, nustokime rašyti jam kritiką. Rimtai, patys pažiūrėkite - jis kelia ROMANO pirmą dalį. Vadinasi, jau moka puikiai rašyti ir kritika jam nebereikalinga. Antraip vargu ar rašytų romanus, tiesa? Pradėtų nuo trumpų kūrinių.

2) Jeigu naujokas prašo kritikos, nepamirškime iš jo mainais paprašyti TRUMPO kūrinio su pabaiga, kurį galėtume pilnai kritikuoti. Na, maždaug 20 000 - 30 000 ženklų maksimum.

3) Jei gavęs pasiūlymą naujokas pareiškia, jog jis nerašys trumpų kūrinių, o turi JAU parašytą romaną, būtinai praneškite jam apie pirmą šio sumanymo punktą ir priimkite savo sprendimą - arba atsisakykite, arba tapkite naujoko asmeniniu kritiku. Nepainiokite į reikalą kitų Rašyk.lt fantastų. Autorius pats įpainios, jei labai norės.

Štai šie trys paprasti punktai naujai fantastikos skyrelio politikai suformuoti.

Ar galiu šiandien NErašyti?..

Blogis kyla iš poreikio tęsti idomią istoriją. Todėl štai trumpai apie blogį:

https://literarydevices.net/antagonist/

Šriodingerio katinas dresuoja Pavlovo šunį...

Turint galvoje, jog didžioji dalis mūsų gyvenimų sudaryti iš vienokio ar kitokio lygio tragedijų bei melodramų, atrodo tikra nuodėmė kažką panašaus perkelti dar ir į knygas. Rimtai - koks mazochistas turėtų būti skaitytojas, kad net laisvalaikiu prie knygos trokštų patirti lygiai tą patį?

"Sevito" pirmos knygos paskutinis taškas jau buvo padėtas. Vyksta redagavimo darbai. Daugiau info rasite feisbuke,
https://www.facebook.com/aurimoiliuzija/

Ar kas nors žinot, kas per velnias yra "bentelė vlynams martyti"?

Žmonės pastaruoju metu čia besitrindami tarpusavyje daugiau energijos į šilumą konvertuoja, nei klaviatūros klavišus kūriniams aukodami.

Gavau šiandien iš savo redaktorės rimtos kritikos apie "Sevito" 17 dalį. Braukymo tiek, kad net skauda. Iš antros pusės, malonu, kai žinai, ką gali padaryti daug geriau. Žiauru ir tuo pat metu būtina.

Ta proga linkiu jai susiremontuoti varvančią nosį ir laikau kumščius už geresnę sveikatą jau šios dienos vakare.