Vakar suvažinėjau balandį.

Ar galima aš gyvensiu čia ir ten? Čia būsiu kaip šiandien, ten - kaip rytoj. Ar galima?

Kartais taip norisi priliesti, paglostyti, pauostyti... Negalima!

Kai iš dangaus krenta džiaugsmo ašaros ir šypsena virsta vaivorykšte, aš tau pavydžiu.

Kaskart kai nueinu į "Senukus", prie įėjimo liepia palikti kuprinę dėžėse su užraktu. Tačiau ant dėžių yra parašyta "Už paliktus daiktus neatsakome". Niekada jos ir nepalieku.

Kartais pagavoju.. bet tik kartais.. koks esu ir kuo noriu būti užaugęs.. Turbūt geru žmogumi... kartais..

Miestas tuščias. Vienas kitas žmogus. Netyčia. Mažai mašinų. Mieste maras?

Ir kodėl kažkas būtinai turi suknisti visą rytą? Kam tada vėliau skambinti ir toliau zirzti? Hrrr... esu laaabai piktas. Nekenčiu kai rytas toks...

nelįsk! įkąsiu!

Vieni žmonės turi mobilius telefonus tam, kad juos lengvai visada galima būtų surasti, kiti - nežinau. Jei dėstytojas duoda savo mobilų telefoną ir visą savaitę jo nerandi? Jei į el. laiškus neatsako? Galima pagalvoti, kad jis išvažiavęs. Deja, gerbiamieji, jis tiesiog sėdi namie. O jo logikos kodėl neįmanoma jo surasti niekaip nesuprantu.

Turbūt ne visiems lenta lengvai gauti dėstytojo parašą.  :)

Kažkada kai išsikraustėme iš buto, kuriame prabėgo visa manao vaikystė, atsidūrėme "naujame" bute, su papildomu kambariu ir 6 aukštais aukščiau. Naujoje vietoje buvo ir liftas. Anksčiau mes bėgdavome į kitus 9 ar 12 aukštų namus pasivažinėti liftu. Dažnai gaudavome už tai velnių arba tiesiog išvarydavo namo gyventojai.

Taip. Šalia naujo namo buvo parduotuvė-kioskelis iš trijų dalių. Kad įsivaizduoti jo dydį, galiu pasakyti, kad jis užėmė plotą apie 80 kvadratinių metrų. Na nelabai didelė ir nelabai maža teritorijoje. 2 dalys buvo skirtos pilstomo alaus pardavimui, o trečioji - giros. Nežinau kiek kainuodavo alus. Tuo metu man tai visai nerūpėjo. Žinau, kad gira: mažas - 3 kapeikos, didelis - 5 kapeikos. Didelį ne visada sugebėdavome išgerti. Labai norėdavome pasirodyti vyrais, bet pilvukai buvo nedideli. Buvau gal 5 klasėje.

Vėliau šį kioskelį-parduotuvę nugriovė ir liko tik tuščia vieta.

Vėliau ir gra dingo iš parduotuvių, prie parduotuvių nebestovėjo didelės cisternos su gira.

Praėjus kažkiek laiko atsirado vienos rūšies gira, vėliau daugiau. Bet tas skonis man iki šiol atrodė kažkoks netoks. Vakar pavaišino draugas pirkta prie "iki" gira. Ooooooo..... Tai mano vaikystės skonis. Dabar jį aiškiai pamenu ir jaučiu. Šiandien pamačiau, kad ta gira prekiauja prie "iki" ir "rimi". Jei kas neragavę senosios (mano vaikystės) giros - būtinai nusipirkite!